Fizikos Nobelis – už aptiktas gravitacijos bangas
JAV, Vašingtono valstijoje esantis LIGO (angl. Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) detektorius iš esmės yra milžiniškas ir itin jautrus lazerinis interferometras – prietaisas, kuriais paprastai stebimi šviesos ar kitų susidedančių bangų reiškiniai.
LIGO veikia kiek kitaip. Jis geba pamatuoti erdvėlaikio susitraukimą ir išsiplėtimą (mokslininkai yra nustatę, kad erdvė ir laikas sudaro bendrą darinį, panašų į tamprią medžiagą).
Gravitacijos bangos pirmą kartą žmonijos istorijoje aptiktos pernai. Bet jų egzistavimą dar prieš gerą šimtmetį išprognozavo Albertas Einsteinas.
Gravitacijos bangos aptiktos būtent LIGO detektoriumi. Jas sukėlė dvi, viena aplinkui kitą besisukančios milžiniškos juodosios skylės. „Mokslininkai, naudodami LIGO, 20 milisekundžių klausėsi mirtino jų šokio“, – sako Olga Botner, Nobelio komiteto narė.
Nustatyta, kad signalo pradžioje juodosios skylės sukosi 30 kartų per sekundę. O minėto 20-ies milisekundžių ciklo pabaigoje jos jau sukosi 250 kartų per sekundę. Tada jos susidūrė ir susijungė į vieną dar didesnę juodąją skylę. Šis įvykis nuaidėjo per erdvę ir laiką gravitacinių bangų pavidalu.
Minimas juodųjų skylių susijungimas vyko prieš 1,3 mlrd. metų. Jo atgarsis (gravitacinės bangos) Žemę pasiekė tik pernai.
Žvilgsnis į praeitį ir ateitį
Šis atradimas ir paties LIGO konstravimo bei tobulinimo patirtis atvers duris į gerokai tolimesnę visatos praeitį. Naudodami elektromagnetines bangas mokslininkai iki šiol galėjo pamatyti tik įvykius, nutikusius maždaug 400.000 metų po Didžiojo sprogimo.
Dar toliau į praeitį pažvelgti nebuvo įmanoma, nes visata buvo chaotiška, miglota ir didžioji dalis kosminių objektų neskleidė ir neatspindėjo šviesos, kol negimė žvaigždės.
Gravitacijos bangos leis pažinti patį Didįjį sprogimą ir pamatyti įvykius, nutikusius iškart po jo. Jos taip pat leis kur kas geriau pažinti ir dabar šviesos neskleidžiančius ir neatspindinčius dalykus, tokius kaip juodosios skylės ir tamsioji materija, kuri, kaip manoma, sudaro gerokai didesnę visatos dalį nei įprasta materija (4,9% visatos), iš kurios esame sudaryti mes, planetos ir žvaigždės.
Tolesnėje perspektyvoje, gravitacinių bangų atradimas ir tyrimai, susiję su tamsiąja materija bei tamsiąja energija, veikiausiai lems proveržius ir kitose srityse. Pavyzdžiui, jei žmonija pati išmoktų iškreipti erdvėlaikį (tam reikalingas milžiniškas energijos kiekis) – išplėsti jį kosminio aparato priekyje ir sutraukti gale – įmanomas taptų Alcubierre‘o variklis ir keliavimas greičiau už šviesą.
[infogram id=“bc445247-942c-41b0-82ae-8c90084bf3b5“ prefix=“X5J“ format=“interactive“ title=“Nobelis: Gravitacijos bangos“]
