Ūkio ministerija norėtų padvigubinti pradedančiųjų skaičių

Šiems klausimams aptarti buvo surengta startuolių teisėkūros konferencija „Startup Policy Conference“.

Startuolių ekosistemos skatinimo agentūros „StartupLithuania“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia per 300 startuolių, kurie per pastaruosius kelerius metus pritraukė daugiau nei 140 mln. Eur rizikos kapitalo investicijų. Be to, pradedančiosios bendrovės yra įdarbinusios daugiau nei 1.500 žmonių. Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, ūkio viceministrė, teigia, kad šiuos skaičius siekiama bent padvigubinti.

Ji mini, kad šiam tikslui pasiekti yra svarbūs tradicinių verslų žaidėjai, kurie prisideda prie startuolių ekosistemos plėtros. Taip pat ir aukštosios mokyklos. Tačiau didesniam proveržiui reikia ir bendro strateginio požiūrio.

„Mes nusprendėme sukurti strategiją, kuri atitiktų startuolių ekosistemos kompleksiškumą. Viena iš jos dalių yra talentai, kaip mes galime pritraukti talentų, mentorių mūsų startuoliams, suteikti galimybes pradedantiesiems gauti užsienio patirtį. Mes jau įgyvendinome startuolių vizos projektą, pradėjome startuolių darbuotojų vizų kūrimą, toliau keičiame rezidento statuso suteikimo teisines detales. Tai yra vienos ir prioritetinių priemonių, kurių imamės“, – teigia viceministrė.

VŽ anksčiau aprašė bent keletą istorijų, kaip iš užsienio į Lietuvą norinčioms persikelti bendrovėms kyla įvairios kliūtys. Pavyzdžiui, ankstyvos stadijos startuolis ar kompiuterinių žaidimų kūrimo įmonė ankstyvoje stadijoje dažnai negeneruoja pajamų, o kuria savo produktą ar paslaugą. Tačiau iš jaunų bendrovių buvo reikalaujama parodyti pinigų srautus, kad Migracijos departamentas būtų tikras, jog įmonė vykdo komercinę veiklą ir nėra ja prisidenginėjama, kad asmuo patektų į Lietuvą. Taip pat startuolių kūrėjams kilo problemų dėl aukštojo išsilavinimo reikalavimo bei kitų peripetijų, kurias po truputį mėginama išspręsti.

Kurs lengvatas

Dėl to įsigaliojo įstatymai leidžiantys kurti startuolių vizą. Jas pradėta išduoti šių metų pradžioje ir jau gauta 50 paraiškų, iš jų 7 priimtos, o kitos svarstomos. Ateityje turėtų būti numatytos ir finansinės lengvatos pradedančiosioms bendrovėms. Tam kuriamas startuolių įstatymas.

Beje, tokį jau turi Latvija, kuri numačiusi įvairias mokestines lengvatas startuoliams: pavyzdžiui, pradedančioji bendrovė už darbuotoją moka fiksuotą 252 Eur mėnesinį mokestį, jeigu jo atlyginimas nesiekia 4050 Eur ribos.

Taigi, jeigu darbuotojo startuolyje atlyginimas siekia 1200 Eur, mokesčiai sudaro 21%. Lietuvoje darbdavio mokami mokesčiai, tokie kaip gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiai, būtų 55%.

„Išanalizavome Latvijos atvejį, jeigu tik pritaikysime latviškas lengvatas, tai nusitaikysime tik į pradedančiuosius, bet visiškai nepaliesime augančių ir vėlesnės stadijos startuolių. Norime pirmiau išsianalizuoti ir tada užtikrintai siūlyti lengvatas“, – VŽ komentuoja viceministrė.

Konkrečių lengvatų ji neįvardija, bet kalba, kad galvojama apie visą spektrą priemonių, o didžiausią poveikį greičiausiai turėtų su darbo užmokesčiu ir pelnu susijusios lengvatos. Konkreti strategija turėtų būti parengta maždaug per metus.

Latvijos mokestinių lengvatų planas Lietuvos startuolių ir rizikos kapitalo bendruomenėse įnešė nemažai šurmulio. Tuo metu pasirodė ir svarstymai, kad dalis Lietuvos pradedančiųjų bendrovių dėl palankesnių sąlygų persikels į kaimyninę valstybę. Tiesa, Latvijos parlamento sprendimas įteisinti lengvatas buvo priimtas 2016 m. pabaigoje, o iki šiol tokį žingsnį žengusių Lietuvos įmonių VŽ rasti nepavyko.