Kreivai renčiama startuolių asociacija
Asociaciją „Lietuvos startuoliai“ įkūrė Kauno technologijos (KTU), Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai. Prie jų prisijungė informacinių technologijų UAB „Telesoftas“ ir KTU profesoriaus Armino Ragausko įkurtas medicininių technologijų startuolis „Vittamed“.
Pirmoji problema yra ta, kad tarp startuolių asociacijos steigėjų yra tik viena pradedančioji bendrovė. O ir jos įkūrėjas yra profesorius iš KTU. Dėl to pradžia yra labiau panaši ne į bandymą suburti šalies pradedančiąsias bendroves, o kelių draugų sprendimą, kurio įgyvendinimo procese lyg tarp kitko paprašoma bendruomenės palaiminimo. O ši, nenorėdama konfliktuoti lygioje vietoje, linksi galvomis ir rodo dirbtines šypsenas.
Be to, visi asociacijos steigėjai yra iš Kauno. Žinoma, kaimynams susitarti lengviau, bet kalbama apie visą Lietuvą, todėl kyla klausimų, kodėl tarp steigėjų nėra Vilniuje ar Klaipėdoje įsikūrusių bendrovių, mokslo institucijų.
Abejotina ne tik tai, kad visi steigėjai iš vieno miesto ir tarp jų pasigendama startuolių. Ne mažiau svarbus šių žaidėjų autoritetas bendruomenėje. Pavyzdžiui, LSMU ir VDU apskritai yra gana neryškūs dalyviai. Galima suabejoti ir dėl kitų: ar tikrai jie yra tie lyderiai, kurie vienija ir startuolių ekosistemoje stovi pirmose eilėse. Turbūt įsitraukti į asociacijos veiklą kiti startuoliai rastų daugiau motyvų, jeigu šalia „Vittamed“ atsirastų „Vinted“, „Trafi“, „TransferGo“, „Brolis Semiconductors“ ar kitos panašios bendrovės.
Šie trys aspektai verčia suabejoti asociacijos paskirtimi atstovauti startuoliams. Juolab, kad didžioji dalis pradedančiųjų bendrovių Lietuvoje nėra moksliniais tyrimais paremti ar nuo mokslo įstaigų atskylantys verslai. Dažniau tai yra e. prekybos ir kitų interneto sprendimų kūrėjai.
Nuskubėjo
Suklupimus kuriant asociaciją galima teisinti skubėjimu. Bet panašu, kad laiko steigėjai tikrai turėjo. Juolab, kad nebuvo priežasčių nedelsiant burtis ir pulti į kovą už startuolių teises. „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys rodo, kad asociacija „Lietuvos startuoliai“ buvo registruota 2016 m. rugsėjo pabaigoje. Po septynių mėnesių ji pristatyta viešame renginyje Kaune ir net šiame mieste įsikūrusių pradedančiųjų bendrovių vadovams tai buvo staigmena.
O viskas galėjo atrodyti kitaip. Aukštosiose mokyklose gimusią idėją būtų užtekę pristatyti bendruomenei prieš įstatų rašymą, direktoriaus paskyrimą ir asociacijos registravimą. Viešų ir privačių diskusijų metu paaiškėtų tokio juridinio vieneto poreikis, startuolių noras įsitraukti į asociaciją, išgrynintos svarbiausios veiklos. O tada gal ir patys startuoliai padėkotų administracinius klausimus pasisiūliusiam išspręsti KTU. Galbūt net ir direktorius būtų tas pats, tik gavęs pasitikėjimą ne iš savo tiesioginio darbdavio, o bendruomenės. Einant tokia seka narių ratas susiburtų natūraliau, o procesas atrodytų gerokai labiau demokratiškas.
Tačiau dabar startuoliai kviečiami šokti traukinį, kurio variklis jau užkurtas. O jie dar net nežino, ar nori keliauti. Šis klausimas jau pamirštas. Dabar kyla kitas: kaip kūrėjai startuoliams įrodys, kad už keisto asociacijos steigimo slepiasi nuoširdus noras jiems atstovauti. Kaip universitetų asociacija taps predadančiųjų bendrovių asociacija, kurioje jos ir šeimininkauja.
KTU Tarybos pirmininkas Arvydas Janulaitis ir asociacijos direktorius Donatas Smailys tikina, kad bus siekiama, jog vedlio estafetę perimtų startuoliai ir didesnę valdybos dalį sudarytų jie. Panašu, kad dabar iniciatoriams tikrai reikia paskubėti. Kuo ilgiau startuolių asociacijai nešeimininkaus patys startuoliai, tuo daugiau abejonių iniciatyva kels. Ir tuo labiau bus panašu, kad prisidengiant visais startuoliais mėginama paskatinti su mokslo komercializavimu susijusių problemų sprendimą, o ne žvelgti kompleksiškai ir krypti ne tik į tą daržą, kuriame aukštosios mokyklos su pradedančiosiomis įmonėmis auga kartu.
