Pinigų plovimo prevencijos pareigūno funkcijos ir vieta organizacijoje: pagaliau reikalavimai aiškesni
Pinigų plovimo prevencijos svarbos finansų įstaigoms įrodinėti nebereikia – netinkamai įgyvendintos preventyviosios priemonės bendrovėms gali ne tik brangiai kainuoti finansiškai, bet ir smogti per reputaciją. Remiantis Lietuvos banko viešai skelbiama informacija, vien praėjusiais metais už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus Lietuvoje buvo skirta baudų už 714 000 Eur, o trims finansų rinkos dalyviams tai kainavo ir prarastą veiklos licenciją.
Sigitos Zavišienės, „Motieka ir Audzevičius“ Finansų teisės ir atitikties pogrupio vadovės teigimu, Lietuvos bankas itin dažnai pabrėžia, kad pinigų plovimo prevencijos pažeidimus įvykdžiusios įmonės neužtikrina tinkamos vidaus kontrolės pinigų plovimo ir teroristų prevencijos srityje.
„Vienas sudėtinių vidaus kontrolės elementų yra kompetentingi darbuotojai ir aiškiai nustatytos jų atsakomybės, funkcijos, jų atskyrimas ir paskirstymas. Tad norint sukurti išties efektyvią vidaus kontrolės sistemą, būtina turėti ne tik savo sritį išmanančius darbuotojus, bet tinkamai ir aiškiai apibrėžti vidaus kontrolę vykdančių darbuotojų pareigybes ir užtikrinti visų įstaigai aktualių sričių atitiktį teisės aktų reikalavimams“, – teigia S. Zavišienė.
2022 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo EBA gairės dėl politikos ir procedūrų, susijusių su atitikties valdymu ir pinigų plovimo prevencijos pareigūno vaidmeniu bei pareigomis. Jose įvardijamos septynios sritys, už kurias įmonėje atsakingas būtent MLRO. Taip pat gairėse aiškiai nurodyta, kokią vietą organizacijos struktūroje užima pinigų plovimo prevencijos pareigūnas.
Trijų linijų modelis
Pasak S. Zavišienės, įprastai organizacijose vidaus rizikos valdymo ir kontrolės sistema yra paremta 3 gynybos linijų modeliu (angl. The Three Lines of Defense Model), kuris prieš porą metų buvo atnaujintas ir dabar žinomas kaip 3 linijų modelis (angl. The Three Lines Model).
Pagal šį modelį rizikos valdymo vaidmenys ir atsakomybės visuose organizacijos lygmenyse grupuojamos į 3 linijas. Pirmoji ir antroji linija skirta įmonės vadovybei ir apima veiksmus organizaciniams tikslams pasiekti.
Pirmosios linijos funkcijos yra produktų, paslaugų tiekimas klientams bei rizikos valdymas. Ši linija apima kasdienį rizikų valdymą: organizacijos darbuotojai turi identifikuoti, vertinti, kontroliuoti ir valdyti nustatytas rizikas atsižvelgdami į organizacijos vidaus politikas bei tvarkas ir taip užtikrinti, kad veikla atitiktų organizacijos tikslus.
Antrojoje linijoje rikiuojasi vaidmenys ir atsakomybės, skirtos rizikos stebėsenai ir priežiūrai (rizikos valdymo funkcija, atitikties, IT saugos ir kt.). Šioje linijoje dalyvaujantys organizacijos darbuotojai yra atsakingi už rizikos politikų ir procesų bei vidaus kontrolės priemonių nustatymą.
Trečioji linija – tai nepriklausomo rizikos valdymo proceso efektyvumo užtikrinimo funkcija organizacijos valdybai ir aukštesniajai vadovybei, kurią įgyvendina nepriklausomas vidaus auditorius.
Trijų linijų modelis ne tik apibrėžia aukščiausiosios vadovybės vaidmenį, bet ir išskiria kiekvienos linijos funkcijas ir atskaitomybės sritis. Vienas iš 3 linijų modelio principų nurodo, kad pirmosios ir antrosios linijos funkcijos gali būti vykdomos ir kartu, ir atskirai. Praktikoje neretai pasitaiko, kad tam pačiam pareigūnui tenka vykdyti ir pirmosios, ir antrosios linijos funkcijas. Visgi finansinių paslaugų reguliavimas, įtvirtintas neseniai įsigaliojusiose EBA gairėse, teigia ką kita.
„Gairės aiškiai nurodo, kad MLRO turėtų būti skiriamas vadovybės ir turi atlikti antrosios linijos funkcijas. Taigi pinigų plovimo prevencijos pareigūnas iš esmės neturėtų kištis į kasdienės veiklos organizavimą, paslaugų teikimą, o tik stebėti, ar įstaigos įgyvendinamos politikos, kontrolės priemonės atitinka įstaigos įsipareigojimus kovos su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje ir ar įstaigos padaliniai jas taiko veiksmingai“, – pabrėžia ekspertė.
Pinigų plovimo prevencija ir atitiktis viename?
Be atitikties stebėsenos, EBA gairėse išskirtos dar šešios MLRO atsakomybės sritys. Tai rizikos vertinimo sistemos parengimas ir palaikymas, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos procedūrų nustatymas, konsultavimas dėl didelės rizikos klientų priėmimo ar tokių santykių tęsimo, atskaitomybė valdymo organui, pranešimų apie įtartinus sandorius valdymas (MLRO yra kontaktinis įstaigos žmogus bendraujant su FNTT, taip pat turėtų apibrėžti gautų vidaus pranešimų prioritetų nustatymo procesą įstaigoje) bei mokymai organizacijos darbuotojams.
MLRO taip pat turėtų identifikuoti esamus priežiūros priemonių ir politikos trūkumus, apie juos informuoti vadovus ir atnaujinti, koreguoti organizacijos įgyvendinamas priemones, jei nustatoma trūkumų arba, pavyzdžiui, pasikeičia reguliavimas.
Kokia yra pinigų plovimo prevencijos pareigūno ir atitikties pareigūno rolių sąveika?
Minėtos gairės nedraudžia sujungti MLRO ir atitikties funkcijų, juolab kad abi šios pareigybės priklauso antrajai linijai. Taigi reguliatorius palieka galimybę tam pačiam darbuotojui vykdyti ir atitikties priežiūros, ir pinigų plovimo prevencijos funkcijas, tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad yra papildomų sąlygų.
„Atitikties funkcija, kaip ir pinigų plovimo prevencijos, yra antrojoje linijoje ir abi savo esme yra stebėsenos funkcijos, sekančios, kaip įmonė vykdo veiklą. Visgi atitikties pareigybė yra bendresnė, talpina savyje daugiau kompetencijų, o pinigų plovimo prevencijos pareigūnas atsakingas už labai specifinę sritį. Jų sujungimas priimtinas tik tuo atveju, jei nekyla interesų konfliktas ir nekenkiama atitikties funkcijų veiksmingumui. Gairės nedraudžia sujungti šių funkcijų, bet reikalauja paaiškinti, kodėl įmonė priėmė tokį sprendimą, ir pasirūpinti, kad būtų suvaldyti interesų konfliktai. Tad siekiant pavesti abi funkcijas vykdyti vienam žmogui, reikėtų pakankamai išsamiai tai dokumentuoti ir pagrįsti svariais argumentais“, – dėsto S. Zavišienė.
Ji pabrėžia, kad MLRO, kaip ir bet kurio kito finansų įstaigos darbuotojo vaidmuo ir pareigos turi būti aiškiai dokumentuotos, apibrėžiant, kas už ką atsakingas ir kas ką daro. Finansų institucijoms, kurios nesuskubo to padaryti anksčiau, dabar pats metas peržiūrėti savo pareigybių aprašymus ir, jei reikia, juos sutvarkyti pagal galiojančius reikalavimus.
„Praktika rodo, kad pinigų plovimo prevencijos pareigūnas finansų paslaugas teikiančiose organizacijose yra tarp pirmosios ir antrosios linijos: kai kur antrojoje, kai kur – pusantrinėje ar netgi pirmojoje linijoje. Tačiau priežiūros institucijos lūkestis šiuo metu yra aiškus: MLRO priklauso antrajai linijai. Taigi finansų sektoriaus įstaigos turi savo organizacinę struktūrą sutvarkyti taip, kad gairėse įtvirtinti lūkesčiai būtų tinkamai realizuoti. Tai turėjo būti padaryta jau iki gruodžio 1 d., kuomet įsigaliojo EBA reikalavimai, tačiau Lietuvos bankas yra viešai pareiškęs dėsiantis visas pastangas, kad finansų įstaigos šias gaires tinkamai įgyvendintų per pirmąjį 2023 m. ketvirtį“, – nurodo „Motieka ir Audzevičius“ Finansų teisės ir atitikties pogrupio vadovė.
