Neskubėčiau taip vertinti, kad vėl netektų vytis estų, kai suomiai atsigaus.

Ne tik suomiai - švedai taip pat, nuo kurių jie priklauso. Vijimąsis - geras dalykas. Tik reikėtų su tikrai pajėgiom ekonomikom lenktyniauti. Ar bent laikyti pavyzdžiu.

Pagal Statistics Estonia, Q1 2025 estų "gross median montly wage" buvo 2011 €. Estijoje "net-to-gross ratio" yra 0.77, tad toji vidutinė bruto alga atitinka 1548.47 €. Lietuvoje Q1 2025 vidutinė bruto alga siekė 2336 €, atskaičius mokesčius (neto) - 1435 €. Tad darbdaviai sugeba didesnes algas mokėti Lietuvoje, o ne Estijoje :) Kai dėl neto algų, tai perskaičiavus jas pagal jų realią perkamąją galią (pagal OECD apskaičiuotus kainų lygių koeficientus 2024 m.), Estijos neto alga prilygsta 2092.52 €, o Lietuvos - 2432 €. Tad estams yra ko mums pavydėti :)

Siulau isvaziuot atostogu ar pakeliauti po vakaru Europa - tuomet labai greitai ir aiskiai pamatysite, kad su didesne estiska neto alga galite sau leisti daugiau. O uzsakant prekes internetu, kad ir is kokio Amazon ar Zalando, pristatymas i Estija kainuoja tiek pat kaip ir i Lietuva, tad velgi su didesne estiska alga galesite sau leisti daugiau.

PS ir isvis, kam ta statistine ekvilibristika jei galima tiesiog palyginti neto algas, o neto algos aiskiai ne Lietuvos darbuotoju naudai.

Jei neklystu, 2025 m. I ketv. vidutine neto alga Lietuvoje 1436 EUR, Estijoje 1607 EUR.

Jei tavo gyvenimo tikslas tik keliauti ir prekintis internetinėse parduotuvėse, gyvenant mašinoje - tada esate teisus. Jei visgi norite gyventi būste, kad ir nuomojamame, ne tik pigiausių produktų nusipirkus kažką suvalgyti, bet gyventi pilnavertį gyvenimą ir tada skirti dar pinigų kelionėms po Europą, tada teisus Quasimodo. Na čia kaip tie, kur prieš daugiau nei dešimtmetį masiškai važiavo į žuvų fermas Norvegijoje ar "šaldytuvus" JK, kai aiškino kaip pigu, bet 4 kambarių bute su viena vonia 4 šeimos gyvendavo, veždavosi produktus iš Lietuvos, ir aiškino, kaip Norvegijoje/JK viskas pigu.

Jei pagal patį mažesnis atlyginimas yra gėris, tai ir dirbkite mažiau apmokamą darbą, bei girkitės kokia stipri yra ekonomika dėl mažesnių atlyginimų. Gyvename bendroje ES darbo rinkoje, kur darbo jėgos ir prekių judėjimas yra laisvas, be to, nemažai kas turi galimybę dirbti nuotoliu iš kitos šalies. Todėl yra visiškai nesuprantamas pūtimasis mažu atlyginimu, ir šalies, kur atlyginimai yra gerokai didesni, menkinimas.

PS argumentų neturite, ir kalbate visiškus niekalus apie žuvų fermas ir pigiausius produktus. Realiame pasaulyje, ten kur yra maži atlyginimai, žmogus ir yra priverstas pirkti pigiausius produktus, nes gerų brangių produktų gaudamas mažą atlyginimą neįperka.

tamstai tiek abim, tiek Quasimodo aiškiai parašė, kad reikia lyginti ne tik netto algą, bet ir realią perkamąją galią. Tad nerašykite, kad jie neturi argumentų, o pabandykite išdėstytus argumentus suprasti. Jūsų lyginimas yra nepilnas. Panašiai būtų piktintis, kad parduotuvėje A pienas kainuoja 70cnt, o parduotuvėje B - 1.10 Eur. O kai kažkas bandytų pasakyti, kad lyginant 0,5l už 0.7 su 1l už 1.10, sakytumėt, kad "pigiau vadinasi pigiau". Realios perkamosios galios parametras ir yra skirtas tam, kad būtų galima palyginti pragyvenimo lygį/galimybes tarp skirtingų geografijų su skirtingomis kainomis. Nebūtinai tarp šalių - tas pats principas galioja ir lyginant Vilnių su Kupiškiu, kuriame matyt tiek už kirpyklą, tiek už butą mokėsi 2x mažiau nei Vilniuje. Taip, vidutinio esto netto alga atrodo geriau "keliaujant" po kitas šalis. Bet supraskit, kad vidutiniam estui susitaupyti kelionei po kitas šalis yra sunkiau nei vidutiniam lietuviui dėl to, kad vidutinis estas pragyvenimui Estijoje išleidžia daugiau ir susitaupo mažiau. Tą jums bando pasakyti abim ir Quasimodo.

Jei žiūrėi apie ką ši diskusija - apie ekonomikos stiprumą. Nemanau, ir nei Jūs, nei abim, nei Quasimodo neįrodė, kad stipresnė ekonomika yra ten kur yra mažos algos.

Na jums žmonės bando skaičiais, statistika remdamiesi argumentuoti, jums gi užtenka įsikibti į vieną frazę, kad "algos mažos". Pateiktų argumentų nei neigiat, nei komentuojat, tik sakot "nieko mes jums neįrodėm". Gal taip ir yra, neįrodėm, bet tai nereiškia, kad argumentai neteisingi, bet reikia jų neignoruoti. Pabandysiu su dar vienu pavyzdžiu, pavadinkim pavyzdžiu iš gyvenimo. Įsivaizduokit, kad gyvenat identiškame bute Taline ir Vilniuje. Praeitą mėnesį nusipirkot identišką kiekį daiktų, maisto, alaus, paslaugų ir panašiai - tiek EE, tiek LT. Dirbat tokį patį darbą. Algos suprantama skiriasi - juk apie tai ši diskusija, taigi: Estija - uždirbot 2000eur netto, išleidot 1800eur, susitaupėt 200eur. Lietuva - uždirbot 1800eur netto, išleidot 1500eur, susitaupėt 300eur. Kurią šalį gyvenimui ir darbui rinktumėtės? Iš kurios šalies važiuotumėt keliauti po vakarų Europą kaip rašote? Į kurią šalį užsakinėtum iš Zalando ir Amazon?

Skaičiais turbūt kažkur Etijopijoje, Konge ar Mozambike algos yra mažiausios, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad ten ekonomika yra stipriausia. Dar kartą kartoju, kad ES viduje darbo jėgos ir prekių judėjimas tarp šalių narių yra laisvas, tad didesnė alga (neto) šalyje yra vienas iš ekonomikos būklės rodiklių, ir Estija mus neto algomis gan žymiai lenkia, tad nėra jokio pagrindo sakyti, kad Estijos ekonomika subliuško. Taip sakyti būtų galima, jei Estijoje vidutinė alga kristų, padidėtų nedarbas, bet to nėra. Jei kaip čia siūlote Jūs bei kiti komentatoriai, pradėti lyginti algas ir kainų lygį, tuomet mes nusileidžiame Rumunijai, bet kažkodėl niekas nesako, kad Rumunijos ekonomika stipresnė nei mūsų.

Paskaitykit ir raskit, kas sakė, kad Estijos ekonomika subliuško. Paskaitykit ir raskit, kas sakė, kad kur algos mažiausios, ten ekonomika stipriausia. Paskaitykit ir raskit, kur kas nors bandė palyginti EE ir LT ekonomikas. Čia visur jūsų paties sugalvoti teiginiai, prieš kuriuos paskui pats kovojate. Visa diskusija žemiau jūsų komentaro yra bandymas pasakyti, kad negalima vien tik žiūrėti į netto algą, nes be kainų lygio įvertinimo šis rodiklis yra tiesiog skaičius. Ir kad būtent tam yra naudojamas realios perkamosios galios rodiklis. Tai baikit tai ignoruoti.

Priešingai, dažnai iš konteksto ištraukiamas vienas rodiklis - BVP augimas, ir pagal, tai, jog pas mus jis didesnis nei Estijoje, daroma išvada, kad Estijos ekonomika šlubuoja. Bet dažniausiai kažkodėl nutylima, kad Estijoje neto atlyginimai yra didesni. Jei išties Estijos ekonomoka šlubuotų, tų didesnių atlyginimų niekas nemokėtų. Didesnis BVP augimas pas mus ir mažesni atlyginimai tik parodo, kad tas BVP paskirstomas ne visai teisingai.

Perkamoji galia yra ne didesnė statistinė "ekvilibristika", negu pats neto algos dydis, kuri irgi yra skaičiuojamas statistikų. O siūlymas "išvažiuoti ir pakeliauti" yra patetiškai juokingas: kaip tamstai atrodo, kur vidutinę algą gaunantis estas pragyvena daugiau laiko ir išleidžia daugiau savo pajamų - kelionėje po VE (jei išvis ten keliauja) ar Estijoje?:) Spėju, kad atsakymą žinote, tad...

Ekonomikos lyginamąjį produktyvumą rodo ne BVP augimo tempai (jie gali rodyti tik to produktyvumo kitimo tendencijas ) ir ne algų (bruto ar neto) dydis, o BVP vienam gyventojui (vėlgi, vertinamas pagal PPP). Pagal šį visuotinai priimtą makro rodiklį Lietuva jau nuo 2020-ųjų lenkia Estiją. O preliminariais duomenimis už 2024 m (žr. EUROSTAT), tas pralenkimas jau pasiekė 9 proc.punktus, lyginant su ES vidurkiu (LT - 88%, EE - 79%) P.S.: Mes nenusileidžiame Rumunijai pagal neto vid.algos perkamąją galią. P.P.S.: Jeigu jūs apibrėžiate "stipresnę ekonomiką" pagal neto vid.algos dydį, tai turėtumėte teigti, kad LT ekonomika stipresnė už Kinijos. Tikrai?:)

1. Kas iš to didesnio BVP, jei gyventojas jo negauna į rankas? 2. Dėl perskaičiuoto pagal kainų lygį atlyginimo - nežinau, iš kur ir kokius skaičius imate, bet randu kitokius, kur lyginami ES šalių neto atlyginimai, taip pat ir pagal kainų lygį parskaičiuoti neto atlyginimai, remiamasi Eurostat duomenimis už 2024 m.: https://www.euronews.com/business/2025/05/19/top-earners-in-europe-which-countries-offer-the-highest-average-earnings . Taigi, net pagal kainų lygį perskaičiuotas estiškas neto atlyginimas už lietuvišką mažesnis tik 2,7%. Bet įvertinus tai, kad iki paskutinio cento dauguma žmonių savo atlyginimo neišleidžia, dalį jo sutaupo, dalį išleidžia ne savo šalyje, galima tvirtai teigti, kad estiškas atlyginimas nėra mažesnis už lietuvišką. 3. Pagal kainų indeksą perskaičiuotą neto atlyginimą mus lenkia Rumunija - tai joje ekonomika stipresnė nei pas mus? 4. Nereikia klaidinti, gi sakiau, kad didesnis neto atlyginimas yra ne vienintelis ekonomikos rodiklis, bet vienas iš stiprios ekonomikos rodiklių. Pažiūrėkite pateiktoje nuorodoje kuriose ES šalyse neto atlyginimai yra didžiausi - tai šalys, kuriose ekonomika yra stipri. Ir priešingai, sąrašo gale matome ES šalis su silpnesne ekonomika.

1. Pakartosiu (nes matau, kad neatidžiai perskaitėte tai, ką jau rašiau): šalies ekonomikos lyginamąjį produktyvumą rodo ne algų (gross ar net) lygis, bet BVP vienam gyventojui, vertinant pagal PPP. Jeigu jūsų vartojamas terminas "ekonomikos stiprumas" apibrėžia būtent ekonomikos lygį (produktyvumą), o ne dydį ar ką kita, tai TAIP: Lietuvos ekonomika yra stipresnė ir už Estijos, ir už Rumunijos, ir už Kinijos. Jeigu "stiprumu" vadinate kažką kita, tai apibrėžkite tą savo vartojamą terminą. 2. Neto atlyginimų didumas nėra vienareikšmiškai koreliuojantis su šalies ekonominiu produktyvumu: tuo nesunkiai galima įsitikinti pažvelgus į EUROSTAT "GDP per capita in PPS" duomenis https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tec00114/default/table?lang=en. 2. Jūsų "galima tvirtai teigti" grįstas tik jūsų [neįrodytomis] prielaidomis apie kitokius sutaupymus ir išleidimus EE ir LT Tačiau net ir jūsų pateikta statistika rodo, kad estų vidutinis atlyginimas jiems leidžia mažiau negu lietuvių. Tai statistinis faktas, o kitkas - spekuliacijos. 3. Galų gale, jei jau kalbame apie algų gavėjų lyginamąją materialinę gerovę, tai pastarajai įvertinti ir palyginti naudojamas faktinio individualaus vartojimo (actual individual consumption) rodiklis. Kas jis yra ir palyginamuosius skaičius galima rasti EUROSTAT bei OECD tinklalapiuose. Pvz., čia: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20250618-1. Pamatysite, kad Lietuva lenkia ne tik Estiją (kuri atsilieka net nuo Latvijos), bet ir visas kitas post-kom šalis, taipgi Portugaliją ir Graikiją

Žiūrėkime ne statistinius dydžius bet realias gyventojų pajamas (jei statistinis dydis stipriai lenkia realias gyventojų pajamas, reiškia bvp per mažai perpaskirstomas - būtent tai apie Lietuvą pripažįsta dauguma ekonomikos ekspertų). Realiomis gyventojų pajamomis (kaip Jūs siūlote, perskaičiuotomis pagal kainų indeksus) atsiliekame ir nuo Rumunijos ir nuo Graikijos, ir nuo Portugalijos - Bet juk nei vienas rimtas ekonomistas nesako, jad šių šalių ekonomika stipriausia ES.

"Ne statistinius dydžius, bet realias gyventojų pajamas"? O iš kur sužinote tas realias pajamas, jei ne iš statistikos?:) Taip, nė vienas rimtas ekonomistas nesako, kad RU, GR ar PT ekonomika yra stipriausia ES (beje, vis dar vengiate apibrėžti savąją ekonomikos "stiprumo" sampratą - kodėl?). Nes nei vienas rimtas ekonomistas apie šalies ekonomikos našumą nesprendžia pagal jos gyventojų vidutines realias pajamas: tam rimti ekonomistai naudoja "GDP per capita, by PPP" rodiklį. O šalies gyventojų materialinei gerovei vertinti rimti ekonomistai naudoja ne jų pajamų, bet AIC (faktinio individualaus vartojimo) rodiklį. Apie kurį jau rašiau, gal radote laiko pasiskaityti apie jį? Kai dėl BVP perskirstymo dydžio, tai jis irgi nėra ir negali būti laikomas šalies ekonomikos lygio (jei norite - stiprumo) rodikliu. Beje, tas BVP perskirstymo procentas netgi nėra vienareikšmiškai susijęs su vidutinių realių pajamų dydžiu: perskirstymas gali padidėti, o vidut.pajamos likti tokios pačios, ir atvirkščiai.

Kad eksportas į maskolyną vis traukėsi, ne augo. Kad pinigų mažiau iš maskolyno sukasi - nežinau, gali būti ir priešingas efektas, kad iš maskolyno traukė savo pinigus kas gali, kol neatėmė. O kiti žmonės ir patys bėgo, tai ir pinigais patraukė iš ten. Kad dar prieš 15 metų Lietuva nepozicionavo kaip pigios darbo jėgos šalimi. Buvo pigesnė nei vakaruose, bet tai nebuvo tarp top5 privalumų pateikiama, nes ir tada Rumunija, Bulgarija buvo pigesnės, o ką jau ir kalbėti apie kokią Indiją. Kokybiniai parametrai buvo svarbesni, nei kaina.

O tai ir tą "gerokai didesnį" atlyginimą matėte po EE keliaudamas ar koks estas jums juo pasigyrė? :-) Ir kažin kodėl tie estai tada virkauja, kad Lietuva juos aplenkė? Juk galėtų tiesiog rodyti savo "realybę", o ne juos kažkodėl numenkinančią statistiką :)

Dar vienas ufonautas :D Turėjau tokį kursioką, kuris gal 8-ias šalis pramaišė, vis važiuodamas ten, kur didesnis atlyginimas, po to bandė vakarų įmones bet tokias šalis kaip Indija, ieškodamas stebuklo, kad išlaidos liktų kaip Lietuvoje, bet pajamos išaugtų. Po bandymo dirbti Šveicarijoje ir gyventi Vokietijoje lygtais išmoko pamoką, kad stebuklų nebūna, ir teks dirbti ir mokytis daugiau. Estijos kelių kokybę? Kiek turi estai automagistralių? Estijoje 1000-iui gyventojų yra ~8km asfaltuotų, Lietuvoje beveik 21 km asfaltuotų kelių (mus lenkia tik 1 šalis pasaulyje (be autonomiją turinčių teritorijų). Receptas turėti ledinius kelius, yra susimažinti ASFALTUOTŲ kelių ilgį iki estiško.

Belieka tik pasijuokti skaniai :)))

Tikrai algos ne iš statistikos paimtos patikliems lietuvaičiams, turime galimybę pasilyginti atlyginimais tose pačiose sferose tos pačios srities darbuotojams.

Ir palyginęs kažkokioje sferoje algas, sprendžiate apie VIDUTINĮ algų lygį šalyje? Na, na ... Tada nuvykęs į kokią Uppsalą ir palyginęs dėstytojų studentų automobilių skaičių prie tenykščio universiteto (jų ten tik dešimtys, o dviračių - šimtai) su užgrūstu universiteto parkingu Saulėtekyje, tur būt, imtumėte įtikinėti, kad Lietuva ekonomika ir gyvenimo lygiu toooli pralenkė Švediją, tik prakeikta statistika meluoja, siekdama išlaikyti patiklių švedų savigarbą :-):):)

manau nesupranti pats apie ką kalbi. Nori pasakyti, kad seni laužai Saulėtekyje rodo Lietuvos aukštą gyvenimo lygį?:))

Visų pirma, tamstai būtų sveika viešai nesielgti kaip liumpen-proletarui (net jei toks ir esate): netujinti nepažįstamų asmenų. Antra, tame Saulėtekyje, matyt, esate labai seniai buvęs, jei šnekate, kad ten dominuoja "seni laužai". Trečia, net jei ten būtų seni automobiliai, tai jie vis tiek rodytų aukštesnį gyvenimo lygį negu seni dviračiai (kokių yra dauguma prie Uppsalos universiteto) :-):)

Atlyginimais seniai mus aplenkė, ir mes jos nebepavejam.

nesąmonė. Pagal perkamąją galią Lietuva jau kokius 5 metus estus lenkė ir pagal neto jau kokiu 2-3 metus lenkia.

Tik nesakykit to estams:) Net Linkedin'e estai ( tiesa, rusiškom pavardėm ) purkštauja, kad jie yra Baltijos lyderiai su didesniu BVP, labiau išsivysčiusia ir stipresne ekonomika, o jau IT, tai iš viso, pasaulio bamba.