G. Šimkus: palūkanų normos mažės kovą, taip pat, tikėtina, balandį ir birželį

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Palūkanų normos euro zonoje kovą ir vėlesniais mėnesiais turėtų dar mažėti, prognozuoja Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys. Jis priduria, kad JAV administracijos įvedami importo muitai nėra geros žinios nei ekonomikai, nei infliacijai.

„Palūkanų normų mažėjimo kryptis yra labai aiški“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Abejonių nekyla dėl kovo mėnesio sprendimo sumažinti palūkanų normas dar ketvirčiu procento, kaip ir dėl keleto kartų po jo eisiančių ECB posėdžių“, – tęsė G. Šimkus.

VŽ primena, kad Europos centrinis bankas, kaip ir tikėtasi, sausio 30 d. sumažino palūkanas 25 baziniais punktais. Po sprendimo palūkanų už indėlius centriniame banke norma sumažėjo iki 2,75%.

„Euro zonos ekonomika yra pakankamai silpna. Taip pat tai, kad infliacija nusistovėjusi ties (tiksliniais) 2%, vėstanti darbo užmokesčio augimo trajektorija, leidžia tikėtis mažesnių palūkanų“, – priežastis vardijo G. Šimkus.

Vėliau jis patikslino, kad palūkanų normos galėtų mažėti dar du kartus po kovo 6 d. ECB pinigų politikos posėdžio. ECB skelbia, kad pinigų politikos posėdžiai įvyks šių metų balandžio 17 d. ir birželio 5 d.

„Žinoma viskas bus vertinama posėdžių metu pagal turimus duomenis“, – pridūrė G. Šimkus.

ECB valdančioji taryba vertina, kad pinigų politika išlieka ribojanti, tad dar yra erdvės prieiti iki mažesnės palūkanų normos, tačiau sumaištis dėl prekybos tarifų, pasak LB valdybos pirmininko, „turi savo elementų“.

Ekonomistai vertina, kad palūkanų norma šių metų pabaigoje galėtų sumažėti iki 1,5-1,75%.

G. Šimkaus teigimu, daug neaiškumo atsiranda dėl JAV administracijos nuo vasario 4 d. įvedamų 25% importo muitų kaimyninėms Kanadai ir Meksikai, taip pat Kinijai (10%) bei grasinimų importo muitus įvesti ES.

„Gali daug spekuliuoti, bet tai nėra geros žinios nei ekonomikai, nei infliacijai“, – pridūrė G. Šimkus.

G. Šimkus taip pat neatmetė, kad pernai gruodį paskelbtos euro zonos augimo prognozės, šį pavasarį galėtų būti dar sumažintos.

ECB gruodį prognozavo, kad 2024 m. euro zonos BVP augs 0,7%, 2025 m. – 1,1%, 2026 m. – 1,4%, o 2027 m. – 1,3%.

ECB prognozėmis, šiemet infliacija euro zonoje mažės iki 2,1%, 2026-aisiais – iki 1,9%., tačiau 2027 metais gali spartėti iki 2,1%.