Jaunos įmonės su didžiausiu įstatiniu kapitalu: kokios akcijos buvo įneštos ir kokia šių verslų vertė

Kontroliuojančiųjų bendrovių steigimas ir grupės įmonių akcijų perdavimas joms yra dažnas reiškinys, o tai daryti skatina ir mokesčių lengvatos, ir siekis atskirti strategines veiklas, efektyviau valdyti verslus. VŽ pristato TOP 20 pernai įsteigtų bendrovių, kurios iki šių metų sausio 1 d. „užsiaugino“ didžiausius įstatinius kapitalus. 

Didelis įstatinis kapitalas dažniausiai suformuojamas tada, kai įmonių grupės akcininkai įsteigia kontroliuojančiąją bendrovę (holdingą), į kurią įnešamos tos įmonių grupės bendrovių akcijos, VŽ nurodo Arūnas Šidlauskas, advokatų kontoros „Widen“ partneris, mokesčių grupės vadovas, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys.

Tai vyksta didinant holdingo įstatinį kapitalą – kai įvertinamos holdingui perduodamų bendrovių akcijos ir atitinkama verte padidėja jo įstatinis kapitalas.

Tai matyti ir „Rekvizitai.lt“ sudarytame 20-ies pernai įkurtų įmonių, kurios šių metų sausio 1 d. turėjo didžiausią įstatinį kapitalą, sąraše – didžioji dalis šių bendrovių buvo įsteigtos su minimaliu 1.000 Eur įstatiniu kapitalu, kuris vėliau buvo smarkiai padidintas nepiniginiais akcininkų įnašais, daugiausia – perduodant naujajai įmonei jai priklausančių bendrovių akcijas.  

Ir mokesčių lengvatos

„Kontroliuojančiųjų bendrovių steigimas ir įmonių grupės bendrovių akcijų perdavimas tokioms kontroliuojančiosioms bendrovėms yra itin dažnas reiškinys, o tai daryti skatina ir mokesčių lengvatos“, – aiškina A. Šidlauskas.

Įprastai įmonių grupės bendrovių akcijų perdavimas holdingui būtų laikomas akcijų pirkimu–pardavimu ir akcijų vertės prieaugis būtų apmokestintas. Tačiau, atliekant tokį akcijų perdavimą holdingui Pelno mokesčio įstatyme nustatytu būdu, neatsiranda papildomų mokestinių pasekmių nei fizinių, nei juridinių asmenų lygiu, nurodo mokesčių ekspertas.  

Be to, Lietuvos holdingui perdavus antrinių įmonių akcijas (jei jis valdė daugiau kaip 10% akcijų ir išlaikė jas savo nuosavybėje ne trumpiau kaip 2 metus), turto vertės padidėjimo pajamos (akcijų vertės prieaugis) yra neapmokestinamos.

„Tai reiškia, kad holdingas toliau galėtų reinvestuoti gautas lėšas į kitus projektus“, – nurodo A. Šidlauskas.

Ši valdymo forma gali būti naudinga akcininkams fiziniams asmenims.

Tarkime, jei buvo parduotas sėkmingas verslas (įmonė), o pelnas iš tokio sandorio sudarė 1 mln. Eur, kontroliuojančiąją bendrovę Lietuvoje turinčiam akcininkui išsiimant pelną dividendais bus sumokėta 150.000 Eur mokesčių (0% pelno mokesčio ir 15% gyventojų pajamų mokesčio), skaičiuoja Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujanti partnerė.  

Palyginkime: jei akcininkas kontroliuojančiosios bendrovės neturi, mokesčiai sudarys 191.000–200.000 Eur (priklausomai nuo kitų jo pajamų, būtų taikomas 15% arba 20% GPM tarifas).

Akcininkų paskolomis

Pasak A. Šidlausko, yra dar keletas kitų priežasčių, dėl kurių gali būti suformuotas didelis įstatinis kapitalas.

Įprastai įmonių veikla yra finansuojama iš akcininkų paskolų – kol bendrovė negali pasiskolinti iš kredito įstaigų, aiškina jis. Taip daroma todėl, kad, akcininkams tiesiog padarius papildomus įnašus į įstatinį kapitalą, šie pinigai ar kitas turtinis įnašas priklausys bendrovei. Juos galima būtų atgauti nebent mažinant įmonės įstatinį kapitalą, kad būtų galima išmokėti lėšas akcininkams, tačiau toks veiksmas susijęs su daugybe apribojimų, nustatytų Akcinių bendrovių įstatyme.

„Bet jei akcininkai pinigus paskolina, bendrovė paskolas turi grąžinti su palūkanomis akcininkams, o išmokėtomis palūkanomis dar gali mažinti apmokestinamąsias pajamas. Tuo atveju, jei matoma, kad bendrovė nepajėgi grąžinti paskolų ar jos finansiniai rodikliai reikalauja papildomų akcininkų įnašų, paskolos konvertuojamos į įmonės įstatinį kapitalą ir taip jis padidinamas“, – paaiškina A. Šidlauskas.

Didelis įstatinis kapitalas kartais formuojamas ir dėl licencijavimo reikalavimų – kredito įstaigos, transporto bendrovės, vežančios krovinius tarptautiniais maršrutais, kriptovaliutų įmonės ir kt. turi atitikti nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.

Pasak mokesčių eksperto, tam tikrais atvejais įstatinį kapitalą didinti verčia ir vadinamoji plonosios kapitalizacijos taisyklė, t. y. kai skolintas kapitalas iš kontroliuojančio skolintojo 4 kartus viršija fiksuoto bendrovės kapitalo dydį, palūkanos nuo viršijančios skolinto kapitalo dalies priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams – jos nemažina apmokestinamojo pelno.

„Todėl akcininkai tam tikrais atvejais priversti didinti įstatinį kapitalą, kad palūkanos būtų pripažįstamos leidžiamais atskaitymais pelno mokesčio prasme“, – nurodo „Widen“ partneris.

Ruošiasi investicijoms

Pernykštė lyderė pagal įstatinio kapitalo dydį – 254 mln. Eur – yra UAB „Scitus Investments“. Tai įmonė, kuriai pernai nepiniginiu įnašu buvo perleistos „SBA grupės“ akcijos, taigi, ji tapo „SBA grupės“ kontroliuojančiąja bendrove.

Pasak Jolantos Grašienės, „SBA grupės“ viceprezidentės ir naujosios bendrovės vadovės, šiuo struktūriniu pokyčiu siekiama aiškiai atskirti strateginių investicijų, susijusių su SBA grupės pagrindiniais verslais, ir finansinių investicijų valdymą.

„Scitus Investments“ tapo ne tik kontroliuojančiąja bendrove „SBA grupei“, valdančiai tokius strateginius verslus kaip baldų gamyba ir NT vystymas, bet ir platforma, kuri ateityje sieks tapti aktyviu finansiniu investuotoju į kitas sritis – privataus kapitalo, rizikos kapitalo, NT ir kredito fondus bei perspektyvias įmones visame pasaulyje“, – VŽ nurodo J. Grašienė.

Pasak „SBA grupės“ viceprezidentės, finansinių investicijų valdymas turi savitą specifiką, todėl buvo priimtas sprendimas šią veiklą atskirti nuo pagrindinių grupės strateginių verslų.

„Toks veiklos išgryninimas leidžia kiekvienai krypčiai siekti savo tikslų maksimaliai efektyviai“, – nurodo ji.

Registrų centrui (RC) pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, kuri buvo atlikta didinant UAB „Scitus Investments“ įstatinį kapitalą ir už akcijas sumokant nepiniginiu įnašu, nurodoma, kad UAB „SBA grupė“ 90% akcijų, kurios tiesiogiai priklauso verslininkui Arūnui Martinkevičiui, vertė buvo lygi 254 mln. Eur (2024 m. birželio 28-ąją, remiantis 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita).

„SBA grupėje“ veikė baldų grupė (vykdanti veiklą per UAB „SBA Furniture Group“), į kurią įeina keletas baldų gamyklų (AB „Klaipėdos baldai“, AB „Šilutės baldai“, UAB „Visagino linija“,  UAB „Inno Line“ ir kt.), logistikos centras UAB „Innovo logistika“, robotikos ir automatikos sprendimus diegianti UAB „Robotex“.

NT grupė (per UAB „SBA Urban“) vykdo keletą skirtingų veiklų: valdo verslo centrus Vilniuje ir Kaune, plėtoja NT objektus, turi kombinuotos veiklos logistikos centrus.

Iš turto vertinimo ataskaitos matyti, kad vien UAB „SBA Furniture Group“ akcijų vertė tuo metu siekė 135 mln. Eur, UAB „SBA Urban“ – 71,4 mln. Eur.

Investicijų valdymą grupė vykdė per UAB „Capitalica Asset Management“, valdančią kelis informuotiesiems investuotojams skirtus uždarojo tipo fondus.

Sutelkė transporto veiklą

Antros pagal įstatinio kapitalo dydį UAB „MS Baltic Investments“ įstatinis kapitalas buvo padidintas iki beveik 253 mln. Eur.

Kaip rodo RC pateikti dokumentai, už akcijas bus sumokėta nepiniginiu įnašu – UAB „5S Group“, valdančios transporto ir logistikos bendroves UAB „Manvesta“ bei UAB „Unique Transport“, taip pat transporto nuomos UAB „M fleet“, valdančios vilkikų, automobilvežių ir puspriekabių parką bei nuomojančios transporto priemones grupės bendrovėms, ir „Manvesta Logistik Deutschland“ Gmbh, akcijomis. Jų rinkos vertė, remiantis 2024 m. lapkričio 28 d. vertinimo ataskaita, ir sudarė minėtą sumą.

Iš „5S Group“ antrinių įmonių prie naujo holdingo liko neprijungta UAB „MS Projects“, užsiimanti NT projektų vystymu ir nuoma.

„Šiek tiek keičiasi įmonių grupės struktūra, tam ir įkurtas šis holdingas“, – VŽ sakė Mantas Stankevičius, „MS Baltic Investments“ akcininkas, „Manvestos“ vadovas.

Anksčiau skelbta, kad „Manvesta“ tapo „5S Group“ dalimi 2022 m., kai vienintelis akcininkas M. Stankevičius įnešė jos akcijas kaip turtinį įnašą į savo valdomą holdingą „5S Group“, didinant jo įstatinį kapitalą.

Struktūriniai pokyčiai

Trečia naujai įsteigta įmonė su didžiausiu įstatiniu kapitalu – beveik 83 mln. Eur – yra UAB „PVVG Holding“.

Kaip rodo RC pateikti dokumentai, į ją buvo įneštos Tauragės pervežimų ir logistikos UAB „United Transline“ bei NT valdymo ir plėtros UAB „UT Invest Group“ akcijos, kurias kontroliuoja verslininkas Vytautas Gedminas.

Į UAB „Daisena Holding“, kurios įstatinis kapitalas padidintas iki 45,6 mln. Eur, įneštos UAB „Daisena“, užsiimančios didmenine prekyba fasuotais maisto produktais, ir UAB „Bioklinika“, teikiančios gydymo ir ambulatorinės chirurgijos paslaugas, akcijos.

Tarp kitų pernai įsteigtų įmonių su didžiausiu įstatiniu kapitalu yra ir UAB „Diverus Group“ – holdingas, kurio kapitalas suformuotas iš neturtinių įnašų medienos eksporto ir importo UAB „Diverus“ (rinkos vertė –11,11 mln. Eur) ir ąžuolines parketlentes gaminančios UAB „Frevini“ akcijų (vertė – 4,1 mln. Eur).

Verslininko Dariaus Krasaičio bendrovė „DK investicijos“ praėjusiais metais įsteigtos UAB „AD turtas“ įstatinį kapitalą padidino nepiniginiu įnašu (žemės sklypas, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė ir automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takas, esantys Rodūnios kelyje, netoli Vilniaus oro uosto, ir kt.), kurio vertė – beveik 15 mln. Eur.

UAB „Inner trust“ įstatinis kapitalas iki 14,3 mln. Eur buvo padidintas įnešus bendrovių „Kauno Doleta“,  „Vakarų Doleta“,  „Vilniaus Doleta“ akcijas.  

Nori atsidalyti

Naujai sukurtos UAB „HealthNest Capital“ įstatinis kapitalas iš pradžių buvo padidintas iki 17,23 mln. Eur – jai kaip nepiniginis įnašas buvo perleistos tokią vertę turinčios UAB „Artmedica“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Nordclinic Group“) akcijos.

„Nordclinic“ save įvardija kaip lyderiaujančią privačią chirurgijos kliniką Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos (medicinos sritis, apimanti nutukimo ir su juo susijusių sveikatos sutrikimų valdymą) bei plastinės chirurgijos srityse.

Planuojamas dar vienas šių verslų struktūrinis pokytis – nuo UAB „HealthNest Capital“ numatyta atskirti dalį turto ir įkurti įmonę „Tenkara Ventures“ su 5,12 mln. Eur įstatiniu kapitalu. Kaip nurodyta RC pateiktuose dokumentuose, formuojant įstatinį šios įmonės kapitalą bus atskirta vieno iš akcininkų, Viliaus Sketrio, dalis.

Vieninteliu „HealthNest Capital“, kurios įstatinis kapitalas sumažės iki 12,1 mln. Eur, savininku turėtų likti Jonas Staikūnas. Atskyrimą numatyta užbaigti 2025 m. sausio pabaigoje.

J. Staikūnas anksčiau vadovavo UAB Grožio klinikai, kuri 2017 m. patyrė kibernetinį incidentą, kai buvo pavogti dalies šios klinikos pacientų asmens duomenys. RC duomenimis, šiuo metu UAB „Grožio chirurgija“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Colagena“) yra likviduojama dėl bankroto.

Akcininkų įnašai

UAB TLT PCB, kurios kaip pagrindinė veikla nurodoma IT, elektronikos komponentų, radijo detalių tiekimas bei prekyba, per bendrovę „AGP Investments“ valdo „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys.  

Jo sprendimu šios bendrovės, kuri buvo suformuota atskyrus dalį turto nuo UAB „Power Group Property“, įstatinis kapitalas padidintas 1,57 mln. Eur iki 16,57 mln. Eur, išleidžiant naujas paprastąsias vardines akcijas.

Akcijų emisijos kaina apmokama akcininko nuosavomis lėšomis atliekant papildomus įnašus, nurodoma RC pateiktame A. Paukščio sprendime.

Praėjusią vasarą skelbta, kad A. Paukštys perleido „Teltonikos“ įmonių grupės valdymą ir liko vadovauti investicijų valdymo įmonei „AGP Investments“.

Bendrovės pranešime buvo nurodyta, kad „AGP Investments“ akcininkų sprendimu bus formuojamos ir naujos įmonių grupės, kurios dirbs atskirai nuo „Teltonikos“ prekių ženklo įmonių, o jų veikla apims elektronikos gamybos paslaugas ir puslaidininkių lustų projektavimą bei gamybą.

Šias veiklas buvo numatyta vystyti Vilniuje, Liepkalnyje statomame technologijų parke „Teltonika High-Tech Hill“.

Pernai lapkritį A. Paukštys paskelbė, kad 3,5 mlrd. Eur vertės projektas stringa dėl biurokratinių kliuvinių. Kilus skandalui, dalis problemų buvo išspręsta, o šį sausį naujoji Vyriausybė pritarė stambiems investuotojams palankesnėms Investicijų įstatymo pataisoms. 

Dėl įstatymų reikalavimų

Visgi didelis įstatinis kapitalas yra labiau atitikimo įstatymų reikalavimams išdava, o ne verslo poreikių tenkinimo ar investicinio projekto vykdymo pasekmė, vertina A. Šidlauskas.  

„Kaip minėjau, paprastai bendrovių veiklą siekiama finansuoti skolintomis lėšomis – akcininkų ar kredito įstaigų paskolomis. O įstatinio kapitalo didinimas neretai yra susijęs su bendrovės negebėjimu grąžinti paskolų akcininkams ar jos finansinių rodiklių neatitikimu teisės aktų reikalavimams. Pavyzdžiui, pagal Akcinių bendrovių įstatymą bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Jeigu taip įvyksta, akcininkai turi padengti nuostolius akcininkų įnašais“, – nurodo mokesčių ekspertas.