Mitas, kad Lietuvoje per maža mokestinė našta

Surenkamų biudžeto pajamų perskirstymo lygis Lietuvoje iš esmės pasiekė išsivysčiusias ekonomikas vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių vidurkį. Todėl ieškoti, kaip papildomai finansuoti gynybą, senėjančios visuomenės keliamus iššūkius ir kitas strategines sritis derėtų ne ieškant papildomų eurų mokesčių mokėtojų kišenėse, o išlaisvinant šalies ekonomikos galias per skatinamas inovacijas ir investicijas.

Naujoje EBPO ataskaitoje „Pajamų statistika 2024“ skelbiama, kad Lietuvoje mokesčių ir BVP santykis 2023 m. padidėjo procentiniu punktu iki 32,6% nuo 31,6% 2022 m., o lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, perskirstymas per biudžetą išaugo 2,3 proc. punkto nuo 30,3% 2019 m.

Palyginti 2023 m. EBPO šalių vidutinis mokesčių ir BVP santykis buvo 33,9 %, t. y. 0,1 proc. punkto mažesnis nei 2021 m. ir 2022 m., bet didesnis nei iki pandemijos buvęs 33,4% lygis 2019 m.

„Mokestinių pajamų lygis EBPO šalyse 2023 m. iš esmės nesikeitė, nes vyriausybės stengėsi sušvelninti pragyvenimo išlaidų spaudimą, tuo metu, kai auga išlaidos, susijusios su klimato kaita ir visuomenės senėjimu“, – teigiama apžvalgoje.

Visgi, vertinant atskiras šalis matyti, kad 2023 m. mokesčių ir BVP santykis padidėjo 18 iš 36 EBPO šalių, kurių preliminarūs duomenys yra prieinami, 17-oje sumažėjo, o vienoje nepakito. Labiausiai (bent 2,5 proc. punkto) jis padidėjo Liuksemburge, Kolumbijoje ir Turkijoje, o labiausiai (bent 3 proc. punkto) sumažėjo Izraelyje, Korėjoje ir Čilėje.

Visoje EBPO mokesčių ir BVP santykis 2023 m. svyravo nuo 17,7% Meksikoje iki 43,8% Prancūzijoje. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio mokesčių ir BVP santykio visose EBPO šalyse 2023 m. buvo 26,1 proc. punktai, t. y. mažiausias skirtumas bent nuo 2000 m. Nuo 2019 m. šis skirtumas sumažėjo 5,2 proc. punkto.

Perskirstymo lygis neužtikrina gerovės

Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė, mano, kad perskirstymo lygis, matuojamas valdžios sektoriaus pajamų santykiu su BVP, apskritai neturėtų būti siekiamybė, nes turime puikių šalių pavyzdžių, kurios su santykinai žemais perskirstymo rodikliais, pasiekia tikrai neblogus socio-ekonominius rezultatus (pvz., Airija, Šveicarija, Pietų Korėja, Izraelis, Singapūras).

„Be to, pagal šį rodiklį Estija jau visiškai pasivijo EBPO narių vidurkį, tačiau vargu, ar kas tuo džiaugiasi, nes matematinis valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykis gerėjo ir dėl to, kad Estijos ekonomika jau trečius metus patiria recesiją ir dėl to perskirstymo rodiklio vardiklis yra kuklesnis, nei potencialiai galėtų būti“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė taip pat atkreipė dėmesį, kad dažnu atveju, didelį perskirstymo rodiklį turinčios šalys pasižymi ir aukštais valdžios sektoriaus skolos lygiais.

„Tai rodo, kad gerovė dažnai kuriama į skolą, čia ir dabar kaitinant lūkesčius ir susirenkant politinius dividendus, o našta užkraunama ateities kartoms. Tokio scenarijaus Lietuvai reikėtų vengti“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Naujajai Gintauto Palucko Vyriausybei ji rekomenduoja pirmiausiai, nekaitalioti strateginių prioritetų ir nenukrypti nuo konkurencingumo bei ekonomikos augimo krypčių ir darbotvarkės.

Šiuo geopolitiškai jautriu metu tai turėtų būti vienas kertinių prioritetų. Ir ne tik dėl to, kad kiekvienas pritrauktas užsienio investuotojas yra papildomas argumentas NATO partnerėms Lietuvą ginti X dienos atveju.

„Būtina išlaikyti konkurencingo regiono reputaciją ir ekonominės plėtros tąsą, palaikyti palankias verslo sąlygas ir investicinį klimatą, nes tik metai iš metų gebėdami sukurti didesnę pridėtinę vertę galėsime atriekti solidesnę jos nominalią dalį eurais viešųjų paslaugų finansavimui“, – pabrėžė ekonomistė.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, kalbėdamas apie konkurencingos Lietuvos formulę, kuri neįmanoma be proveržio investicijų, ypač į inovacijas taip pat pabrėžia, jog ne mažiau svarbu, kad Lietuva orientuotųsi ir į pažangiausias pasaulio valstybes pagal mokesčius ir perskirstymą per biudžetą ir pasirinktų labiausiai priimtiną variantą.

„Yra įvairių modelių, parodančių, kad kelias į konkurencingumą galimas tiek su didesniais mokesčiais, tiek su nedideliais, kukliais mokesčiais“, – VŽ konferencijoje „Verslas 2025“ lapkričio 28 d. sakė N. Mačiulis.

Vienas pavyzdžių, anot jo, galėtų būti Švedija, kuri per biudžetą perskirsto žymiai daugiau nei Lietuva, bet turi labai efektyvias viešąsias paslaugas – dėl to mokesčių vengimas yra mažas, nes gyventojai supranta, už ką jie susimoka ir ką už tai gauna.

„Bet yra ir konkurencingiausių pasaulio valstybių, kurios per biudžetą perskirsto mažiau nei Lietuva – pradedant nuo Singapūro, Airijos, Šveicarijos“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Svarbu kaip ir ką finansuoti

Pasak I. Genytės-Pikčienės, jei jau bus liečiama mokesčių sistema, tą reikia daryti itin atsargiai ir nekeisti ekonomikos augimui paveikių darbo ir pajamų mokesčių.

„Mažiau ekonomikai žalingos yra vartojimo, taršos ir turto mokesčių korekcijos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Galiausiai Vyriausybei būtina užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai. Ekonomikos augimas pastaraisiais metais užtikrino įspūdingą biudžeto pajamų didėjimą, tačiau tai nereiškia, kad ir visi išlaidų straipsniai turėtų horizontaliai panašiu tempu didėti.

„Gynybos prioritetas šiuo metu yra kertinis, tad būtina šios krypties išlaidas ir toliau auginti gerokai sparčiau nei kitų“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.