N. Mačiulis: būti konkurencingai tik ES – Lietuvai yra per žema kartelė

Lietuvos galimybes sustiprinti savo konkurencingumą „Verslo žinių“ kartu su „Swedbank“ organizuotoje verslo lyderių konferencijoje „Verslas 2025“ pristatė Nerijus Mačiulis, banko vyriausiasis ekonomistas.

Apie tai, kokius siūlymus valdžiai ketvirtadienyje vykstančioje konferencijoje „Verslas 2025“ išsakė verslas, skaitykite čia. 

Konferencijoje „Verslas 2025“ taip pat bus paskelbtas CEO, per metus sukūręs daugiausia vertės darbuotojams, akcininkams bei visuomenei.

Europa – išsikvėpusi ir atsilikusi

Mario Draghi, buvusio Europos centrinio banko vadovo, atliktą 400 puslapių Europos konkurencingumo (o tiksliau būtų – nekokurencingumo) analizę, pasak N. Mačiulio, galima sutraukti į keletą iškalbingų faktų, kurie aktualūs ir Lietuvai.

Visą pirmąjį šio amžiaus ketvirtį  Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) augo perpus greičiau nei euro zonos valstybių.

Pagrindinė lėtesnio euro zonos augimo priežastis yra ne darbuotojų trūkumas (jų skaičius abejose ekonomikose yra panašus ir per 25 metus panašiai keitėsi), o žymiai lėčiau augęs Europos darbuotojų produktyvumas – vieno JAV darbuotojo per valandą sukuriama pridėtinė vertė per šį laikotarpį didėjo du kartus sparčiau nei euro zonos darbuotojo.   

Energijos kainos per visą pirmąjį šio amžiaus ketvirtį (ne tik Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotos energetinės krizės metu) Europos įmonėms buvo du kartus didesnės nei JAV įmonėms.

Dar vienas šio amžiaus pirmąjį ketvirtį įvykęs pokytis – Europa, o ypač didžiausia jos ekonomika Vokietija, pralošė konkurencinę kovą su Kinija, buvusia pagrindine jos eksporto rinka.

„Vokietija ilgą laiką klestėjo, pirkdama pigius komponentus, žaliavas iš Kinijos, Pietryčių Azijos šalių, o ten eksportuodama aukštos pridėtinės vertės prekes – automobilius, techninę įrangą ir pan. Tai ir esmės pasikeitė – Vokietija prarado savo rinkas, jas užėmė Kinija ir kitos greitai augančios Pietryčių Azijos valstybės”, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis. 

Be to, Kinija aktyviai skatina savo įmones subsidijomis, panašiai elgiasi ir Jungtinės Valstijos. Protekcionizmas, karas importo muitais neabejotinai tęsis ir ateityje, nes tai vienas iš svarbių naujai ištikto JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkiminių pažadų.

Dar viena, ir itin rimta Europos konkurencingumo problema yra nepakankamos investicijos – ketvirtį amžiaus ji išgyvena investicijų badą.

Galimybės Lietuvai

M. Draghi ataskaitoje įvardintos Europos silpnybės Lietuvai gali tapti kelrodžiais signalais, kur ji galėtų sustiprinti savo konkurencinę situaciją.

Pavyzdžiui, apsispręsdama dėl didesnių investicijų, ypač į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos verslas pastarąjį dešimtmetį investavo panašiai kaip euro zonos vidurkis, o tai mažiau nei kai kurios konkurencingiausios ES valstybės, pavyzdžiui, Švedija.

„Vadinasi, Lietuvai reikia vytis Švediją ir kitas konkurencingesnes šalis. Bet tai būtų sudėtinga, jei bus investuojama tik tiek, kiek iki šiol”, – aiškina ekonomistas.  

Be to, investicijos turi būti produktyvios, o MTEP yra kaip tik ta sritis, kur Lietuva smarkiai atsilieka.

Lietuva MTEP skiria apie 0,5% BVP, euro zonos valstybių vidurkis sudaro apie 1,5% BVP, o iš ES šalių šioje srityje pirmauja Švedija (2,5%).

„Tačiau JAV, o taip pat Kinija, MTEP skiria apie 3% BVP arba 0,5 trilijono USD per metus“, – lygina N. Mačiulis.

Lietuvos atveju investicijos į MTEP nebūtinai turi būti investicijos į išradimus, tačiau jos stiprybė galėtų tapti įsigyjamų technologijų, įrankių vystymas.  

„Neturiu didelių ambicijų, kad Lietuva galėtų lyderiauti išradimuose. Mes turėtume žiūrėti ne į išradimus, o  į vystymą –  patentų įsigijimą, programinę įrangą, jos adaptavimą ir didesnės pridėtinės vertės jų pagrindu kūrimą“, – aiškina N. Mačiulis.

Atlyginimai lenkia produktyvumą

Anot ekonomisto, Lietuvos konkurencingumui koją pradeda kišti ir smarkiai išaugusios darbo sąnaudos ir nuo jų atsiliekantis darbuotojų produktyvumas.

Pagal atlyginimų ir BVP santykį Lietuva iš itin žemos pozicijos tarp ES valstybių tapo viena iš lyderių, pralenkusi ne tik ES vidurkį, bet ir gerovės valstybe kartais vadinamą  Švediją.

„Tai puiku. Tačiau yra ir problema – darbo produktyvumas tokiu pačiu tempu kaip atlyginimai neauga, todėl dėl padidėjusių darbo sąnaudų prarandamas konkurencingumas“, – aiškina N. Mačiulis.

Tad viena svarbių užduočių, apie kurią turi galvoti ir verslo bendruomenė, ir šalies naujoji Vyriausybė, turėti būti sprendimai, kaip galima padidinti produktyvumą. 

Dėmesys paslaugų eksportui

Tiesa, nepaisant pastarąjį dešimtmetį sparčiausiai ES didėjusių darbo sąnaudų, Lietuva konkurencingumo kol kas neprarado – Lietuvos įmonių Europos Sąjungoje užimama eksporto rinkos dalis ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo.

„Bet būti konkurencingais ES yra žema kartelė“, – tvirtina N. Mačiulis. – „Galvojant apie ateinantį dešimtmetį, reikia turėti galvoje, kad Lietuva konkuruos ne su Latvija ir Estija, o su tomis šalimis, kurios daug daugiau investuoja ir turi palankesnį inovacijų klimatą“.

Jis atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvos eksporto lokomotyvu tapo nebe prekių, o paslaugų, ypač aukštos pridėtinės vertės – informacinių ryšių, verslo, finansinių paslaugų, eksportas. Tad būtent ši veikla turėtų būti palaikoma ir skatinama.

Dar viena itin svarbi užduotis konkurencingai norinčiai tapti Lietuvai, anot N. Mačiulio, yra pagerinti švietimo kokybę, o trūkstant talentų – atsigręžti į imigraciją, didžiausią dėmesį skiriant aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui.

Ar verta konkuruoti mokesčiais

Ne mažiau svarbu, kad Lietuva orientuotųsi į pažangiausias pasaulio valstybes pagal mokesčius ir perskirstymą per biudžetą ir pasirinktų labiausiai priimtiną variantą.

„Yra įvairių modelių, parodančių, kad kelias į konkurencingumą galimas tiek su didesniais mokesčiais, tiek su nedideliais, kukliais mokesčiais“, – sako N. Mačiulis.

Vienas pavyzdžių, anot jo, galėtų būti Švedija, kuri per biudžetą perskirsto žymiai daugiau nei Lietuva, bet turi labai efektyvias viešąsias paslaugas –  dėl to mokesčių vengimas yra mažas, nes gyventojai supranta, už ką jie susimoka ir ką už tai gauna.

„Bet yra ir konkurencingiausių pasaulio valstybių, kurios per biudžetą perskirsto mažiau nei Lietuva – pradedant nuo Singapūro, Airijos, Šveicarijos“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.