G. Palucko Vyriausybės programos vertinimai ir kas liko už rinkiminių pažadų borto

Papildyta Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų vertinimu.

Kartu Vyriausybės programoje atsirado ekonomikos auginimui, investicijų skatinimui labai svarbus siekis taikyti pelno mokesčio lengvatas į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui, o taip pat kairiosioms partijoms nebūdingas siekis mažinti biurokratiją verslui.  

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės (LRV) programos projekte.

Dėmesys saugumui

Išaugus geopolitiniam neapibrėžtumui Europoje dėl karo baigties Ukrainoje paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas teigia, jog Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimas – tarp svarbiausių Vyriausybės programos prioritetų. 

„Vyriausybės programoje skiriame išskirtinį dėmesį saugumui ir gynybai – įsipareigojame skirti ne mažiau nei 3,5% nuo BVP, užtikrinti sklandų Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje iki 2027 m. ir stiprinti bendradarbiavimą su mūsų NATO partneriais“, – pranešime cituojamas G. Paluckas.

Mokesčiai, ekonomikos auginimas, biurokratijos karpymas

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, vertindamas Vyriausybės programos projekte pateiktas nuostatas dėl mokesčių progresyvumo, ekonomikos auginimo ir biurokratijos karpymo, kalba, kad mokesčių progresyvumas Lietuvoje suprantamas labai skirtingai, dažnai klaidingai manoma, jog jo yra per mažai.

Kalbant apie samdomų darbuotojų mokamus mokesčius, ten, ekonomisto nuomone, to „progresyvumo yra daug, gal net per daug“ – ir dėl diferencijuojamo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD), ir dėl didėjančio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo.

„Mano supratimu, šios Vyriausybės programoje yra kalbama ne apie samdomų darbuotojų pajamų apmokestinimo progresyvumo didinimą, o tik apie didesnį horizontalų teisingumą. Šie pokyčiai būtų sveikintini, tačiau priminsiu, jog ir praėjusioji Vyriausybė turėjo tokių ambicijų, bet reforma atsitrenkė į neįveikiamą pasipriešinimo sieną“, – VŽ komentavo N. Mačiulis.

19-osios LRV programos projekte siūloma, kaip ir planuota nueinančios Ingridos Šimonytės Vyriausybės, sieti GPM tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu „nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio“. Taip siekiama, kad „labiausiai pasiturintys asmenys daug svariau prisidėtų prie viešųjų paslaugų finansavimo“.

Tuo metu, kalbant apie progresyvumą ir horizontalų teisingumą, N. Mačiulio teigimu,  galima pasvarstyti ir apie mokestinės naštos samdomiems darbuotojams mažinimą.

„Juk vienas iš Vyriausybėje numatytų tikslų yra ir demografinių problemų sprendimas pritraukiant kvalifikuotus specialistus iš užsienio. Kvalifikuotas žmogiškasis kapitalas XXI a. yra labai mobilus ir didesni mokesčiai dažniausiai jų nevilioja“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.

Jis teigiamai vertina „sidabrinės ekonomikos“ vystymo tikslą.  

LRV programos projekte įtraukta nuostata, be kitų priemonių, taikyti mokesčių lengvatas darbdaviams, įdarbinantiems vyresnio amžiaus žmones.

„Lankstesnė darbo savaitė, gal net mokestinės paskatos, siekiant išlaikyti vyresnio amžiaus žmones gali būti svarbi priemonė, sprendžiant kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, sprendžiant kitas demografines problemas“, – tęsė N. Mačiulis.

Tuo metu į LRV programos projektą nebuvo įtrauktas valdančiosios koalicijos partijų programose deklaruotas siekis didinti NPD iki minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio.

Kartu įtraukta nuostata „taikyti pelno mokesčio lengvatas į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui“.  Rezonansinis „Teltonikos“ 3,5 mlrd. Eur vertės investicijų stabdymo atvejis, regis, padidino naujosios Vyriausybės dėmesį biurokratijos mažinimui. 

Pavyzdžiui, LRV programos projekte nurodoma, kad atsižvelgiant į verslo patiriamas problemas, susijusias su biurokratizmu ir pertekliniu reguliavimu, „diegsime aukščiausius verslo klientų aptarnavimo kokybės standartus viešojo sektoriaus įstaigose ir institucijose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse.“

„Džiugu, kad politikai reaguoja į aktualijas, mato perteklinės biurokratijos, reguliavimo ir nepakankamo valstybinių institucijų geranoriškumo problemą. Apskritai, nepaisant kai kurių prieštaringų pasiūlymų, pavyzdžiu „kainų reguliavimo“, šioje Vyriausybės programoje yra nemažas dėmesys verslo aplinkos gerinimui, investicijų ir konkurencijos skatinimui“, – pažymėjo N. Mačiulis.

„Subalansuotas dokumentas“

Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, VŽ sakė, kad buvo baimių, jog naujosios Vyriausybės programa turės sprogusios bombos efektą.

„Tačiau bendras įspūdis toks, kad Vyriausybė parengė labai subalansuotą dokumentą. Jokių aštrių kampų, jokių didelių naujienų ar radikalių siūlymų nepamačiau – įrašytos iš principo tos pačios temos, apie kurias buvo kalbėta anksčiau“, – VŽ komentavo A. Romanovskis.

Anot jo, nerimas, kad programoje bus skiriama itin daug dėmesio mokesčiams, išsisklaidė – apie kokius nors naujus mokesčius, tarkime, apie papildomą taršos ar nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, nekalbama. 

„Turime centro-kairiąją Vyriausybę ir suprantame, kas tai yra. Į jos programą įrašytas  gyventojų pajamų apmokestinimas ir jo progresyvumas, kuris gali turėti neigiamų efektų. Tačiau jaučiu, kad Vyriausybė nusiteikusi šiuo klausimu kalbėtis ir tartis, tai ji mini ir savo programoje“, – nurodo LVK vadovas. 

Jo vertinimu, teigiamai reikėtų vertinti tai, kad programoje atsiliepta į verslo siūlymą įsteigti komisiją kovai su biurokratija,

„Turiu vilties, kad tai bus kažkoks bendras su verslo atstovais formatas“, – sako A. Romanovskis. 

A. Romanovskio  nuomone, Vyriausybės programoje šiek tiek trūksta skatinimo verslui – šie siekiai apibūdinti bendrais teiginiais, o apčiuopiamų planų nematyti.

„Skatinimas susijęs su mokestine politika. Jei naujoji valdžia žada įvesti progresyvumą, o liaudiškai pasakius – didinti mokesčius, tai galima pavadinti lazdos, baudimo principu. Norėtųsi, kad būtų naudojama ne tik lazda, bet kai kuriais klausimais pasiūlyta ir morka“, – svarsto LVK vadovas.

Be to, Vyriausybės programa yra politinis dokumentas, atkreipia dėmesį jis, gerokai svarbesnis yra priemonių planas, kurio kol kas nėra.

„Reikia turėti galvoje ir tai, kad neretai atsiranda svarbių dalykų, kurių vyriausybių programose nebūna. Pavyzdžiui, nueinanti Vyriausybė apie mokesčių reformą savo programoje nekalbėjo, bet vėliau ją padėjo ant stalo. Ir naujoji Vyriausybė gali pastebėti svarbių dalykų, apie kuriuos rengiant programą nebuvo pagalvota“, – sako A. Romanovskis.

Tokie programoje nenumatyti siūlymai, jo nuomone, nebūtinai būtų neigiami – tikėtina, kad jie bus verslui greičiau palankūs.

„Man vilčių teikia ir tai, kad už verslo skatinimo ekonominį paketą atsakingas bus kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas. Jis puikiai šią sritį išmano, yra dirbęs ir sudėtingomis situacijomis“, – sako A. Romanovskis.   

Pensijos ir regionai 

Pensijų srityje yra prieštaringai vertinamų pasiūlymų, bet Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigiamai vertintų, pavyzdžiui, darbdavių skatinimą prisidėti prie darbuotojų pensijos kaupimo.

„Didesnis „Sodros“ pensijos diferencijavimas pagal stažą irgi gali paskatinti gyventojus ilgiau likti darbo rinkoje, nedirbti neoficialiai, nevengti mokėti socialinio draudimo įmokas“, – vardijo N. Mačiulis.

Jis sako vertinantis ketinimą „plėsti regioninio būsto šeimoms įsigyti programą“. 

„Ši programa dabar veikia kreivai, nepasiekia savo tikslų, ją reikia keisti, o ne plėsti“ ,– aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, „būstas regione“ neretai tampa užmiesčio sodyba, o didmiesčiuose, kur būsto įperkamumas yra mažiausias, norinčios įsikurti šeimos jokios paramos negauna. Čia vienas iš pavyzdžių, kai kreiva „regioninė politika“ tampa tik lėšų švaistymas, nesprendžiantis nei regionų, nei jaunų šeimų problemų.

N. Mačiulio nuomone, labai sveikintinas ketinimas plėsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą vaikams nuo 2 metų.

Daugelyje savivaldybių tokių galimybių labai trūksta, o tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas yra vienas iš lemiamų veiksnių, turinčių daugiausiai įtakos tolimesniems pasiekimams.

„Deja, programoje yra užuominų, kad išlieka noras išsaugoti platų mokyklų tinklą, nepriklausomai nuo mokymosi sąlygų ir rezultatų tose mokyklose. Tai būtų klaida – mokyklos artumas iki mokinio namų negali būti svarbesnis nei mokymosi sąlygos ir moksleivių pasiekimai tose mokyklose“, – pridūrė N. Mačiulis.

Vyriausybės programa investuotojų akimis

Investuotojus Lietuvoje vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ (IF) Vyriausybės programą įvertino, kaip „ambicingą“, nuteikiančia optimistiškai, tačiau dalis iniciatyvų investuotojus neramina.

Pavyzdžiui, asociacijai nerimą kelia užsienio bei vietos investuotojų supriešinimas. Tiek užsienio, tiek vietos investuotojus vienijantis „Investuotojų forumas“ neįžvelgia išskirtinio vienos ar kitos kilmės investuotojų vertinimo.

„Manome, kad siekiant didinti verslo sukuriamą pridėtinę vertę reikėtų skatinti visas investicijas, nepriklausomai nuo jų kilmės“, – asociacijos išplatintame pranešime teigė Rūta Skyrienė, IF vykdomoji direktorė.

IF nuomone, pastaruoju metu infrastruktūrai reikalingas didesnis dėmesys. Nuosekliai blogėjant kelių infrastruktūrai, būtina skirti papildomą finansavimą, norint išlaikyti šį privalumą. Ribojimai jaučiami ir energetikos srityje, kai investiciniai projektai stabdomi dėl iššūkių gaunant reikiamus energetinius pajėgumus.

Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas, sako, kad yra akivaizdu, jog Vyriausybėje bus siekiama suderinti siekį kurti konkurencingą ekonomiką ir pažadus visuomenei: „Aukštos pridėtinės vertės kūrimas ir didesnes pajamas gaunančių asmenų papildomas apmokestinimas gali būti vienas kitam prieštaraujantys tikslai, todėl labai svarbu detaliai išdiskutuoti tokių pakeitimų galimybes ir pasekmes.“

Kartu IF valdybos pirmininkas džiaugiasi, kad Vyriausybės programoje skiriama daug dėmesio investicinės aplinkos gerinimui ir šalies konkurencingumo didinimui. Iniciatyvos, skirtos plėsti „Žaliojo koridoriaus“ funkcionalumą investiciniams projektams, sveikintinos.

Investuotojų forumo vertinimu, procedūrinių procesų efektyvumas ir greitis yra vienas iš greičiausiai pasiekiamų tikslų norint didinti šalies konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams. Sveikintina ir iniciatyva konsoliduoti valstybei priklausančius sklypus, taip pagreitinant ir palengvinant investicinių projektų įgyvendinimą – tinkamų sklypų stygius ar jų teisinis pritaikymas dažnai būna investuotojus atgrasančiu veiksniu.

Kiek visa tai kainuos?

Eglė Stonkutė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė, VŽ komentavo, kad nagrinėjant 19-os LRV programos projekto su verslo aplinka susijusias nuostatas, protarpiais įsižiebia viltis, kad mūsų ekonomikos klimato artimiausiais metais neištiks visiškas įšalas.

„Visgi skaitydama įsipareigojimus didinti išlaidas vienai ar kitai sričiai, aš linkusi paklausti, o kiek tai kainuos?“ – kalbėjo E. Stonkutė.

Nors ją džiugina įsipareigojimas didinti šalies išlaidas gynybai iki 3,5% BVP,  Vyriausybės programos projekte nėra aišku, kokiomis biudžeto pajamomis bus finansuojamas tas apie 400 mln. Eur papildomas gynybos išlaidų poreikis.

„Niekur neminima, kad ketinama perskirstyti turimą biudžetą. Vien tik gyventojų pajamų progresyvumo didinimas niekada nebus pajėgus generuoti tokių mokestinių pajamų“, – kalbėjo LPK ekonomistė.

Be to, naujos Vyriausybės programos projekte yra daug žadama „nemokamų“ dalykų: visų vaikų iki paskutinės pradinės klasės nemokamas maitinimas, nemokamas neformalus ugdymas visiems, PVM lengvata daržovėms ir vaisiams, transporto lengvatų plėtra, savivaldybių finansavimo savarankiškumo plėtra per teisę plėsti vietinių rinkliavų bazes ir tarifus, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimų ir panašiai.

„Pasigendu paaiškinimo, kokiomis lėšomis tai bus finansuojama. Todėl, sakyčiau, kad čia yra tikėtina „staigmena“, kurios kol kas mes dar nematome“, – perspėjo E. Stonkutė.

Ką įtraukė, o kas liko už borto

E. Stonkutės teigimu, Vyriausybės programos projekte pastebimas vienas itin reikšmingas pokytis, lyginant su Socialdemokratų partijos rinkimės programos nuostatomis.

Naujos Vyriausybės programoje neliko nuostatos padidinti mokesčių perskirstymo per biudžetą lygį iki 36% BVP.

„Toks mokesčių perskirstymas būtų reiškęs 3 mlrd. Eur papildomų pajamų surinkimo įsipareigojimą arba beveik dvigubai daugiau nei šiuo metu surenkama per metus pelno mokesčio“, – komentavo E. Stonkutė.

Labai svarbu, kad neliko ir rinkiminės kampanijos metu nuskambėjusio užmojo didinti pelno mokestį.

Iš esmės visos koaliciją sudarančios partijos iki rinkimų deklaravo paramą NPD prilyginimui MMA. Tam jau seniai buvo pritarta ir Trišalėje taryboje.  Tačiau formuluotė programos projekte tapo aptakesnė: „NPD kasmet didės, siekiant jį maksimaliai priartinti prie MMA."

„Dar pastebėsiu, kad Lietuva jau skiria MTEP apie 1% BVP, todėl iki 2030-ųjų nieko siekti jau nereikia (kas įvardyta šiame dokumente). Būtų gerai, kad siektume daugiau. Turėtume palaipsniui judėti link 4% BVP skiriamo MTEP“, – pridūrė E. Stonkutė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pateiktame vertinime, pažymima, kad Vyriausybės programos projektas džiugina nuostatomis auginti Lietuvos ekonomiką, skatinti vietos investuotojų projektus ir darbo vietų kūrimą. Sveikintinas ketinimas mažinti administracinę bei teisinio reguliavimo naštą investuotojams, tačiau programoje yra ir nuostatų, kurios prieštarauja šiems tikslams.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos” rinkimų programose siūlė didinti mokesčių naštą didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Tai įtraukta ir į Vyriausybės programą – ketinama įvesti progresinius mokesčius pajamoms nepriklausomai nuo jų rūšies.

„Įgyvendinus šį siūlymą būtų suduotas smūgis Lietuvos konkurencingumui. Produktyvios investicijos ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas taptų baudžiamas didesniais mokesčiais. Esant tokiai geopolitinei situacijai, tai sukeltų kapitalo nutekėjimą ir sustabdytų ekonomikos pažangą“, – pažymėjo Ernestas Einoris, LLRI ekspertas.

O pavyzdžių toli ieškoti nereikia – štai Estija, padidinusi mokesčių tarifus, jau kelis metus išgyvena ekonomikos krizę ir sumenkusias valstybės biudžeto pajamas.

Mokesčių moratoriumo neįtraukė

Rinkimų programoje „Nemuno aušra“ siūlė moratoriumą mokestiniams pakeitimams, bet Vyriausybės programoje šio siūlymo, deja, atsisakyta.   

LSDP rinkimų programoje žadėjo spręsti galiojančių pelno mokesčio lengvatų neefektyvumo problemą bei plėsti jų taikymą. 

Į Vyriausybės programą įtraukta nuostata taikyti pelno mokesčio lengvatas į įmonės modernizavimą reinvestuojamam pelnui.

„Vis dėlto, investicijas lengvinančių mokestinių nuostatų supaprastinimas nėra minimas“,  –  dėmesį atkreipė E. Einoris.

Pensijų sistemoje koaliciją sudarančios partijos prieš rinkimus žadėjo, kad kaupiantieji II pensijų pakopoje galės laisvai pasitraukti iš jos dar nesulaukus pensinio amžiaus. 

Šios nuostatos įtrauktos ir į Vyriausybės programą – ketinama panaikinti automatinį įtraukimą į II pensijų pakopą ir leisti neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas.

„Šie siūlymai ignoruoja žmogaus prigimtyje užkoduotą pirmenybę greitam pasitenkinimui ateities sąskaita ir poreikį valstybei prisidėti prie jo keitimo. Šiuo metu galiojantis automatinis įtraukimas yra būtent tas įrankis, kuris padeda šį polinkį įveikti ir nuosekliai kaupti pajamas ateities vartojimui“, – priminė E. Einoris.

Reguliavimo srityje vienas kitam prieštaraujančių siūlymų buvo ir rinkimų programose. Pavyzdžiui, LSDP žadėjo supaprastinti administracines taisykles ir procedūras, taikomas piliečiams ir verslui, tačiau jau kitame rinkimų programos skyriuje siūlė vykdyti sisteminę maisto utilizavimo stebėseną, įpareigojant prekybininkus „skelbti informaciją apie išmetamo maisto kiekius ir pranešti, kokioms konkrečioms organizacijoms perduodamas maistas“.

Pažadas mažinti reguliavimo naštą yra ir Vyriausybės programoje, tačiau joje, anot LLRI eksperto, taip pat yra siūlymų, kurie gali ją padidinti. Pavyzdžiui, kontroliuojančių įstaigų pajėgumų stiprinimas, baudų didinimas.

Prie Vyriausybės planuojama įkurti vadinamą biurokratijos mažinimo komisiją, „kuri nagrinės realius atvejus ieškodama verslui reikalingų sprendimų bei šalins perteklinius reikalavimus“.

„Galbūt ji savo veiklą galėtų pradėti nuo Vyriausybės programos peržiūros?“, – klausė E. Einoris.

E. Stonkutės vertinimu, šiokia tokia properša verslui, turinčiam bene prasčiausią prieigą prie finansų visoje Europoje, yra Vyriausybės programos projekte užfiksuotas dėmesys kapitalo prieinamumo didinimui.

Vyriausybės programos projekte yra  nuostata dėl gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo didinimo ir visų gyventojo pajamų bendro vieningo apmokestinimo nepriklausomai nuo to, iš kokių šaltinių generuojamos tos pajamos.

„Verslo ir darbdavių atstovai jau anksčiau buvo išreiškę nuomonę, kad tai gali neproporcingai „bausti“ didesnes pajamas gaunančius dirbančius ir pritrauktus į šalį talentus bei kurti paskatas eksportuoti kapitalą“, – priminė E. Stonkutė.

Pramonininkų ekonomistės nuomone, labai teigiamai vertintini siekiai kurti sveiką, skaidrų dialogą su verslu, vienodai palankias investavimo sąlygas užsienio ir vietiniam verslui, skirti ypatingą dėmesį itin stambiems projektams, mažinti biurokratiją, įgyvendinti reinvestuojamo pelno neapmokestinimo principą, skirti daugiau dėmesio regionams, steigti „Elono Musk“ pavyzdžiu sekančią administravimo efektyvinimo komisiją, pritraukti ir išlaikyti užsienio talentus (įskaitant studentus). 

Taip pat įvardytas siekis įgyvendinti atsakingą, bet atliepiančią šalies ekonomikos poreikius imigracijos politiką, dėmesys biotechnologijų ir puslaidininkių sektoriams (bet politikams linkima, kad ir kiti sektoriai nebūtų pamiršti), skirti lėšų kelių programai įgyvendinti (tačiau užsimenama apie kelių apmokestinimą, kas yra nauji mokesčiai), vystyti energijos kaupimo sistemas bei svarstyti mažosios atominės energetikos galimybes.