Vokietija trečiąjį ketvirtį išvengė recesijos, o Lietuva sublizgėjo tarp ES šalių

Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu išaugo 0,2%, trečiadienį paskelbė Vokietijos statistikos tarnyba „Destatis“. Rezultatas prasilenkė su analitikų prognozėmis, kurie tikėjosi, kad šalies BVP sumažės 0,1%. Tuo metu Lietuva atsidūrė tarp sparčiausiai trečiąjį ketvirtį augusių Europos Sąjungos šalių, kurios pateikė duomenis.

„Vokietijos ekonomika vos išvengė recesijos“, – sakė Klausas Wohlrabe, „Ifo“ ekonominių tyrimų instituto apklausų vadovas.

Tačiau, pasak jo, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietijos antrojo ketvirčio augimas po patikslinimo buvo pabogintas nuo minus 0,1% iki minus 0,3%.

„Ketvirtąjį ketvirtį vėl galima tikėtis nedidelio pakilimo, kaip rodo spalio mėnesio „Ifo“ verslo klimato indekso rezultatai“, – pridūrė A. Wohlrabe.

Visgi Vokietija, didžiausia euro zonos ir visos ES ekonomika per metus (lyginant trečiąjį ketvirtį su atitinkamu 2023-ųjų ketvirčiu) smuko 0,2%.

BVP pokyčiai euro zonoje

Trečiadienį Eurostatas paskelbė, kad euro zonos ir Europos Sąjungos ekonomikos trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. liepa-rugsėju, paaugo 0,9%. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zona paaugo 0,4%, o ES – 0,3%.

Iš valstybių narių, kurių 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenys yra prieinami, labiausiai, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, BVP padidėjo Airijoje (+2,0 %), po jos seka Lietuva (+1,1 %) ir Ispanija (+0,8 %). Sumažėjimas užfiksuotas Vengrijoje (-0,7 %), Latvijoje (-0,4 %) ir Švedijoje (-0,1 %).

Per metus septyniose šalyse augimo tempai buvo teigiami, o šešiose – neigiami.

Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, labiausiai BVP š. m. liepą-rugsėjį išaugo Ispanijoje (+3,4%) Lietuvoje (+2,3%) ir Portugalijoje (+1,9%); labiausiai smuko Latvijoje (-1,4%), Vengrijoje (-0,7%) ir Vokietijoje bei Airijoje (-0,2%).

VŽ jau skelbė, kad Valstybės duomenų agentūros duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos BVP išaugo 1,1%, o per metus, palyginti su atitinkamu 2023-iųjų ketvirčiu, – 2,3%.

„Nunykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leido atsitiesti namų ūkių vartojimui, palūkanų normų kelionė į pakalnę jau didina įmonių manevro laisvę, o ilgainiui paskatins privačias investicijas ir leis palaipsniui atsigauti paklausai pagrindinėse eksporto rinkose“, – komentavo Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė.

0 Komentarai