Pasaulinei skolai nuo pandemijos pašokus dešimtadaliu, Lietuva planuoja savąjį šuolį

Tai yra 10 proc. punktų daugiau nei 2019 m., t. y. prieš pandemiją.

Lietuvoje pastaraisiais metais valstybės skola stabilizavosi, tačiau kitąmet planuojamas naujas skolos šuolis, siekiant atliepti augančius gynybos, senėjančios visuomenės ir kitus poreikius.

Nors vaizdas nėra vienodas – tikimasi, kad dviejų trečdalių šalių valstybės skola stabilizuosis arba sumažės – ateityje skolos lygis gali būti dar didesnis, nei prognozuojama, o jai stabilizuoti arba sumažinti reikės daug didesnių fiskalinių korekcijų nei šiuo metu numatoma.

TVF 2024 m. spalio mėn. fiskalinės būklės apžvalgoje teigiama, kad šalys turėtų kovoti su skolos rizika jau dabar, vykdydamos kruopščiai parengtą fiskalinę politiką, kuri apsaugotų ekonomikos augimą ir pažeidžiamus namų ūkius, kartu pasinaudodamos pinigų politikos švelninimo ciklu.

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad viešųjų finansų skola šešiose ES valstybėse yra didesnė nei 100% BVP.  

Lietuva patenka tarp mažiausią skolą ES turinčių valstybių narių, tačiau projektuojamame 2025 m. biudžete ji, planuojama, augs iki 43% BVP lygio nuo 39% BVP šiemet.

Kaip įžvalgoje pažymi TVF ekonomistai, daugelio šalių fiskalinės perspektyvos gali būti prastesnės nei tikėtasi dėl trijų priežasčių: didelio spaudimo išlaidoms, skolos prognozių optimizmo nuokrypio ir didelės neidentifikuotos skolos.

Ankstesni TVF tyrimai parodė, kad viso politinio spektro fiskalinės diskusijos vis labiau krypsta didesnių išlaidų link. O šalys turės vis daugiau išleisti, kad susidorotų su senėjimo ir sveikatos priežiūros problemomis; su ekologine transformacija ir prisitaikymu prie klimato kaitos; su gynyba bei energetiniu saugumu dėl didėjančios geopolitinės įtampos.

Kita vertus, ankstesnė patirtis rodo, kad skolos prognozės paprastai gerokai nuvertina faktinius rezultatus. Realus skolos ir BVP santykis penkeriems metams į priekį gali būti vidutiniškai 10 proc. punktų BVP didesnis, nei prognozuojama.

Lietuviško biudžeto iššūkiai

VŽ rašė, kad Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2025 m. biudžeto projektą, kurį teikia svarstyti Seimui. Vieni ekonomistai dėl perpus sparčiau nei pajamos augsiančių išlaidų biudžetą vadina „agresyviu“, mato rizikų, kad nebus įgyvendintas, kiti nesutaria dėl didesnio skolinimo poveikio valstybės finansams.

2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad pajamos kitąmet sudarys 17,98 mlrd. Eur, o išlaidos – 23,02 mlrd. Eur. Palyginti su 2024 m. valstybės biudžetu, pajamos auga 1 mlrd. Eur, arba 5,9%, o išlaidos 2,4 mlrd. Eur, arba 11,7%. 

Prognozuojama, kad viešųjų finansų deficitas pasieks 3% BVP, kai šiemet pagal Finansų ministerijos (FM) pateiktą projekciją jis sudarys 2,2% BVP, o pernai siekė 0,7%. Valdžios sektoriaus skola nuo dabartinių 39,4% 2025 m. padidės iki 43,2% BVP.

Kitų metų biudžetas projektuojamas tikintis, kad šalies BVP to meto kainomis kitąmet augs 5,4%, o infliacija sudarys 2,5%.

[infogram id="f9dcaf90-f654-45af-9f09-7c50164ac85f" prefix="XLN" format="interactive" title="2025 m. biudžetai: projektas (Valdžios sektoriaus balansas)"] 

Šiemet biudžeto projektas į Seimą atkeliavo tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo, o, tai kelia riziką, kad atsiras pasiūlymų dar labiau didinti valstybės išlaidas, taip siekiant įtikti rinkėjams.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė,  teigia nematanti „didelės erdvės“ būsimai naujai Vyriausybei keisti kitų metų biudžeto projektą, kuriam trečiadienį pritarė kadenciją baigiantis ministrų kabinetas. 

„Jeigu būsima Vyriausybė norės laikytis finansinės fiskalinės drausmės, numatytos tarptautiniuose įsipareigojimuose, Mastrichto kriterijaus, tokiu atveju, norint didinti atskirų segmentų išlaidas, reikės mažinti išlaidas kitose srityse“, – spaudos konferencijoje komentavo G. Skaistė.

Ministrė pakartojo, kad pagrindinės kitų metų biudžeto išlaidos susijusios su įsipareigojimais indeksuoti pensijas bei socialines išmokas, taip pat politiniais susitarimais didinti pedagogų atlyginimus bei gynybos finansavimą.

„Todėl didelės erdvės mažinti atskiras išlaidas aš asmeniškai nematau“, – pridūrė G Skaistė.