Infliacija liepą euro zonoje netikėtai išaugo, komplikuoja ECB planus dėl palūkanų

„Bloomberg“ apklausti ekonomistai tikėjosi, kad infliacija liepą išliks 2,5% lygyje.

Bazinė infliacija, kuri skaičiuojama be energijos ir maisto kainų, liepą sudarė 2,9% – trečias mėnuo iš eilės.

Europos centrinis bankas (ECB) siekia, kad metinė infliacija vidutiniu laikotarpiu sudarytų 2%.

Lietuvoje metinė infliacija žemiau šio lygio nusileido dar praėjusių metų pabaigoje ir liepą sudarė 1,1%, tačiau daugelyje kitų euro zonos valstybių infliacijos lygis išlieka aukščiau ECB siektino tikslo.

ECB birželį pirmą kartą sumažino bazines palūkanų normas, po agresyvaus jų didinimo 2022–2023 m., tačiau liepą jų nepakeitė.

VŽ rašė, kad ECB liepos 18 d. nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeitė ir atitinkamai paliktos 4,25%, 4,50% ir 3,75% lygyje.

Tikimasi, kad ECB antrą karta palūkanas sumažins per rugsėjo 11–12 d įvyksiantį pinigų politikos posėdį. Tačiau dėl to nėra jokios garantijos.

Be infliacijos, Eurosistemos centrinių bankų vadovai taip pat laukia naujos informacijos apie darbo užmokestį ir įmonių pelną, atnaujintų duomenų apie ekonominį aktyvumą.

„Tikimės, kad po šių duomenų paskelbimo ECB ir toliau laikysis laukimo režimo“, – komentare teigė Tuuli Koivu ir Andersas Svendsenas, „Nordea“ banko analitikai, juos cituoja „Bloomberg“.

„Dar per anksti daryti galutines išvadas, kad rugsėjį bus sumažintos palūkanų normos, tačiau mes ir toliau laikomės šio bazinio scenarijaus“, – pridūrė jie.

[infogram id="d3bc255f-3463-463b-a4e3-45f9c6fd2e9d" prefix="7ev" format="interactive" title="Copy: Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2000-2024 06"]