LB vadovas: palūkanų mažinimas ECB posėdžiuose „bus ant stalo“
VŽ rašė, kad ECB ketvirtadienį nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai paliktos 4,25%, 4,50% ir 3,75% lygyje.
„Net neabejoju, kad mažinimo klausimas bus svarstomas“, – apie palūkanų normų mažinimą rugsėjo susitikime sakė Lietuvos banko vadovas.
Jis neprognozavo, koks sprendimas bus priimtas, tik išsakė savo nuomonę.
„Mano matymas iš esmės atitinka rinkų matymą“, – teigė G. Šimkus.
Rinkos skaičiuoja, kad šiemet palūkanų normos mažinamos bus du kartus – ECB dėl palūkanų normų spręsti rinksis tris kartus – rugsėjį, spalį ir gruodį.
„Duomenys turėtų nustebinti staigiu ir nemaloniu pokyčiu“, – pažymėjo G. Šimkus paklaustas, kas turi nutikti, kad palūkanų normų perspektyva pasikeistų.
„Svarbu pastebėti, kad infliacijos kelias bus duobėtas, nelygus visus šiuos metus, – sakė G. Šimkus. – Infliacija į savo tikslą turėtų tvirčiau konverguoti antroje kitų metų pusėje.“
„Mes turėsime pakankamai informacijos rugsėjį“, – pažymėjo jis.
Anot jo, svarbiausi ECB stebimi rodikliai – grynoji, paslaugų infliacijos ir darbo užmokesčio dinamika.
Tuomet bus paskelbti du infliacijos rodikliai, darbo užmokestis, BVP.
Svarbu stebėti ypač paslaugų infliaciją – pastaroji komponentė išlieka stipri ir siekia 4%. Tokį paslaugų kainų augimą lemia atlyginimų augimas, sudarantis palyginti didelę dalį paslaugų sektoriaus kaštų.
„Buvo tikimasi kompensacijos dirbantiesiems didėjimo, bet svarbu stebėti, kaip tai vystysis ateityje“, – pažymėjo LB vadovas.
Išankstiniai rodikliai leidžia tikėtis, kad darbo užmokesčio augimo tempai lėtės kitais ir dar kitais metais, o tai reiškia, kad mažės ir spaudimas kainų augimui.
„Daug indikatorių – pirkimo vadybininkų indeksai, pramonės apimtys ir išankstiniai rodikliai – rodo, kad rizika ekonominiam aktyvumui yra į mažesnę pusę“, – teigia G. Šimkus.
Jis pažymėjo, kad svarbu suprasti, kiek šį procesą lemia struktūriniai veiksniai, o kiek tai yra ciklinių veiksnių nulemtas ekonomikos lėtėjimas.
„Nuo ekonominio aktyvumo labai priklauso infliacijos dinamika iš paklausos pusės“, – teigia Lietuvos banko vadovas.
Apibendrindamas jis pakartojo tai, ką ECB Valdančioji taryba teigė savo pranešime – infliacija atitinka lūkesčius.
„Jei nebus siurprizų, jei ekonomikos dinamika bus prognozuojama ir infliacija konverguos link tikslo kaip prognozuojama, pinigų politikos švelninimas neišvengiamai bus ant stalo ateinančiuose susitikimuose“, – apibendrino G. Šimkus.
