Dėl per aukšto deficito milijardinės baudos gresia Prancūzijai, Italijai, Lenkijai
„Atsižvelgiant į vertinimą, pagrįstai pradėta perviršinio deficito procedūra septynioms valstybėms narėms, t. y., Belgijai, Prancūzijai, Italijai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai ir Slovakijai“, – teigiama EK pranešime.
Trečiadienį Europos Komisijos paskelbtas pranešimas yra dar svarbesnis atsižvelgiant į tai, kad artėja Prancūzijos parlamento rinkimai, dėl kurių investuotojai sunerimo, nes, kaip pažymi „Bloomberg“, tikimasi, kad laimėtojas iš kraštutinių dešiniųjų arba kairiųjų tik dar labiau išpūstų šalies viešuosius finansus.
Šioms septynioms valstybėms gresia sankcijos už tai, kad jų biudžeto deficitas viršija ES fiskalinės drausmės taisyklėse nustatytą 3% BVP ribą, todėl joms taikoma vadinamoji perviršinio deficito procedūra (PDP), pagal kurią reikalaujama imtis taisomųjų veiksmų, o už jos nesilaikymą gali būti skiriamos baudos.
Iš išvardytų šalių daugiausia dėmesio sulaukia Prancūzija ir Italija, nes jos yra atitinkamai antroji ir trečioji pagal dydį euro zonos ekonomikos, kurių skolos gerokai viršija 100% sukuriamo BVP.
Šia procedūra pradedamas procesas, priverčiantis skolų prislėgtą šalį derėtis su Briuseliu dėl plano, kaip grįžti į normalias vėžes. EK planuoja ateinantį mėnesį ES finansų ministrams oficialiai pasiūlyti tai pradėti.
Briuselis pirmą kartą nuo tada, kai ES sustabdė šių taisyklių taikymą per 2020 m. prasidėjusią COVID-19 pandemiją ir vėliau – energetikos krizę, kurią sukėlė karas Ukrainoje, papriekaištavo dėl to Bendrijos narėms.
Didžiausią deficito ir BVP santykį pernai turėjo šios ES šalys: Italija (7,4%), Vengrija (6,7%), Rumunija (6,6%), Prancūzija (5,5%) ir Lenkija (5,1%).
Kokios gresia sankcijos
VŽ rašė, kad šiais metais įsigaliojus naujoms fiskalinės drausmės taisyklėms, EK pernelyg dideles valdžios sektoriaus išlaidas nustatė iš viso vienuolikai Europos Sąjungos šalių, tačiau tik dabar EK nusprendė, kurioms jų pradėti PDP.
Euro zonos šalims gali būti skiriamos baudos, jei jos nepataisys padėties, o euro zonai nepriklausančioms šalims, tokioms kaip Lenkija, gresia reputacinė žala.
Kaip pažymi „Financial Times“, Prancūzijai, Italijai ir Belgijai, kurių deficitas viršija 3% BVP ir kurios neplanuoja per artimiausius kelerius metus grįžti prie reikalavimų laikymosi, beveik garantuotai bus taikomos sankcijos.
Pagal PDP griežčiau prižiūrimos šalys, viršijusios 3% deficito ribą, ir siekiama užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu išlaidos grįžtų į sveikesnę trajektoriją.
Jei nusižengimai tęsiasi, EK gali atšaukti mokėjimus iš Sanglaudos fondų ir reikalavimų nesilaikančioms valstybėms narėms taikyti finansines sankcijas 0,05% nacionalinio BVP, nors šis žingsnis laikomas radikalia kraštutine priemone, kuri veiksmingiau veikia kaip atgrasanti priemonė.
[infogram id="8fb55e34-15b3-42a7-84ba-18a67848675e" prefix="bqt" format="interactive" title="Valdžios deficitas ES nuo BVP 2023 m."]
Lietuvai baudos kol kas negresia
Lietuvai buvo pritaikyta deficito perviršio procedūra, kuomet šalies ekonomika baigė atsigauti po finansų krizių sukeltų pagirių, kai 2009–2011 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas siekė 7–9%.
Patvirtintame 2023 m. biudžete buvo planuojamas 4,9% BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau pernai spalį prognozuota, kad realiai jis sieks 1,9%.
Galiausiai valdžios sektoriaus biudžeto deficitas Lietuvoje praėjusiais metais siekė 572,7 mln. Eur, arba 0,8% BVP, rodo Valstybės duomenų agentūros išankstiniai duomenys.
Planuojama, kad šiais metais biudžeto deficitas sieks 3% nuo BVP ir atitiks Mastrichto kriterijaus ribą.
Tačiau, išaugus poreikiui didinti išlaidas gynybai, politikai ėmė ieškoti šaltinių, kuriais būtų didinamos išlaidos gynybai nuo 2,5% bent iki 3% BVP, o dalis verslo, visuomenė kelia ambicingesnius tikslus krašto apsaugai skirti 4% BVP.
Todėl Lietuva, kaip ir Lenkija, dėl išaugusio biudžeto deficito, jei dalį lėšų būtų nuspręsta skolintis, tikėtina, atsidurtų didesnio EK dėmesio akiratyje.
