Europinei vėžei „Rail Baltica“ nutiesti gali prireikti 10–19 mlrd. Eur daugiau nei suplanuota
„Rail Baltica“ projekto pažangai kyla rizika, nes per septynerius metus numatoma jo kaina išaugo keturis kartus ir atsižvelgiant į projekto apimtį gali susidaryti 10–19 mlrd. Eur biudžeto deficitas“, – trečiadienį pranešė institucijos.
„Projektas nebus baigtas iki 2025 metų, kaip buvo planuota. Susirūpinimą kelia ne tik penkerius metus vėluojantis projekto įgyvendinimas, bet ir daugiau nei keturis kartus išaugęs jo biudžetas – norint įgyvendinti planuojamus darbus Lietuvoje papildomai reikės beveik 9 mlrd. Eur“, – pranešime sakė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Institucijų vertinimu, visam projektui užbaigti reikės dar 19 mlrd. Eur: Estijoje – 2,7 mlrd. Eur, Latvijoje – 7,6 mlrd. Eur, Lietuvoje – 8,7 mlrd. Eur.
Numatomą papildomo finansavimo poreikį auditoriai apskaičiavo įvertinę naujausius trijų šalių „Rail Baltica“ biudžetus, įskaitant nuo 2014 metų jau skirtą ir dar numatomą Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinę paramą – 23,8 mlrd. Eur visose Baltijos šalyse.
Pasak auditorių, „Rail Baltica“ deficitas iki 2030 metų sumažėtų iki 10,1 mlrd. Eur (1,8 mlrd. Eur) Estijoje, 4,4 mlrd. Eur – Latvijoje ir 3,9 mlrd. Eur – Lietuvoje), jei valstybės, kaip ir ruošiasi, sumažins darbų apimtis – statys minimalaus funkcionalumo vietines stotis arba jų statybą atidės, o kai kuriuose ruožuose ties vienkelę vėžę.
Tačiau pabrėžiama, jog nėra aišku, kiek lėšų projektui nuo 2028-ųjų bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuri dabar yra pagrindinis finansavimo šaltinis.
Anot auditorių, 2027–2028 metais atsiras europinio finansavimo spraga, kurią turės dengti pačios valstybės.
Jų teigimu, net jei šalims pavyks užbaigti pirmąjį projekto etapą iki 2030-ųjų, 2031 metais vėže traukiniai dar gali ir nevažiuoti, nes jų pirkimas gali trukti aštuonerius metus.
Pasak M. Macijausko, norint, kad „Rail Baltica“ pradėtų veikti 2030 arba 2031 metais, jau dabar būtina apsispręsti, ar traukiniai bus perkami, ar nuomojami, ar vežėjai privalės naudoti savo traukinius. Šio sprendimo, pasak auditorių, šalys dar nepriėmė.
Be to, traukinių įsigijimo, techninės priežiūros ir naudojimo išlaidos nėra įtrauktos į projekto biudžetą ir negali būti finansuojamos ES pinigais.
Anot auditorių, valstybės vis dar nepriėmė kelių svarbių sprendimų, kad nauja infrastruktūra pradėtų veikti 2031 metų.
„Nėra sprendimo, kuriuo būtų nustatyti projekto šalių vaidmenys, atsakomybė ir geležinkelio valdymo principai, įskaitant tai, kaip bus dalijamas pelnas ir nuostoliai, sprendžiami konfliktai ir t. t.“, – teigiama pranešime.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ pirmadienį pranešė, kad „Rail Baltica“ per 6 metus pabrango 2,6 karto iki 15,3 mlrd. Eur. 2017 metais skaičiuota jo vertė buvo 5,8 mlrd. Eur.
