Trikampės prekybos atvejo analizė: kada nulinis tarifas virsta 21% PVM mokesčiu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia pavyzdį: Lietuvos bendrovė iš Lenkijos įmonės įsigijo telefonų už maždaug 737.000 Eur ir juos pardavė Estijos įmonei. Bendrovės nurodymu telefonai buvo išgabenti tiesiai iš Lenkijos į Suomiją, Portugaliją, Vokietiją, Vengriją. Įmonė deklaravo trikampę prekybą.

„Tokia prekyba neatitinka trikampės prekybos sąvokos, nes sandoriuose dalyvavo ne trys, o keturios šalys, trikampę prekybą toje pat grandinėje deklaravo ir (Lietuvoje registruota) bendrovė, ir Estijos įmonė. Be to, bendrovė prekes išgabeno ne Estijos įmonei, o į kitas šalis“, – komentuoja Rasa Virvilienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento vadovė.

Trikampės prekybos schema yra prekių, gabenamų iš vienos ES valstybės į kitą, kai sandoryje dalyvauja tarpininkas, įsigyjantis prekes, supaprastinta apmokestinimo tvarka.

Tokia tvarka leidžia tiekėjui pritaikyti 0% PVM tarifą, prekes parduodant tarpininkui, o pastarajam nesiregistruoti PVM tikslais prekių paskirties šalyje, nes prievolė apskaičiuoti PVM kyla galutiniam pirkėjui.

Kadangi sandoriai neatitiko trikampės prekybos, bendrovei buvo pritaikyta rezervo taisyklė (PVMĮ 12–2 str. 2 dalis). Jos esmė: prekių įsigijimo vieta laikoma Lietuvoje, nebent įrodoma, kad PVM sumokėtas toje kitoje valstybėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas.

„Šiuo atveju įrodymų, kad PVM sumokėtas kitose šalyse, nebuvo. Mokesčių administratorius įmonei priskaičiavo 155.000 Eur PVM ir su juo susijusių sumų“, – priduria R. Virvilienė.