Bankrotų skaičius Baltijos šalyse labiausiai išaugo Estijoje
Baltijos šalių verslo įmonių bankrotų analizė parodė, kad per praėjusius metus bankrotų priežastys nepasikeitė – juos lėmė dideli įsiskolinimai, pernelyg aukštos rizikos prisiėmimas ir apyvartinio kapitalo trūkumas.
Iš Baltijos šalių didžiausias pokytis pastebėtas Estijoje. Tai lėmė staigus veiklos sulėtėjimas pagrindinėse Estijos eksporto šalyse (daugiausia – Skandinavijoje), kuris labiausiai kirto statybos, prekybos ir gamybos sektoriams.
Iš Baltijos šalių būtent Estijos ekonomika patyrė didžiausią BVP nuosmukį, o, „Coface“ ekspertų vertinimu, šiemet padėtis šioje šalyje toliau blogės.
„Coface“ duomenimis, Lietuvoje bankrotų skaičius 2023 m. išaugo iki 1.060 atvejų nuo 1.041 bankroto 2022 m.
Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas, komentuoja, kad pernai Lietuvoje neženkliai išaugęs bankrotų skaičius buvo nulemtas dar iki pandemijos.
„Dauguma nemokių įmonių ties išlikimo riba balansavo dar prieš pandemiją ir tik vyriausybės taikoma parama leido joms išgyventi dar keletą metų“, – sakė M. Sventickas.
Jo teigimu, Estijos situaciją sunkina ypač glaudūs eksporto ryšiai su Skandinavijos šalimis, o Lietuvos ir Latvijos ūkių atsparumą stiprina didesnis eksporto rinkų diversifikavimas.
Bankrotai VRE regione
Tuo metu visame Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione pernai nemokumo atvejų skaičius išaugo 38,6%, o labiausiai jis pakilo Vengrijoje (152,5%) bei Lenkijoje (70,8%), skelbia „Coface“ .
VRE regiono šalių eksportas mažėjo dėl Rusijos vykdomo karo ir pasaulinės prekybos lėtėjimo.
Didžiausia nemokumo dalis atiteko statybos ir prekybos sektoriams. Pvz., statybų sektoriaus bankrotų dalis Vengrijoje siekė 30% visų bylų, 28% – Slovėnijoje, 26% – Kroatijoje, 21% – Rumunijoje bei Lietuvoje.
„Coface“ prognozėmis, nemokumo atvejų VRE regione 2024 m. toliau daugės, tačiau tai jau bus vienaženklė dinamika, t. y., bankrotų skaičius augs mažesniu tempu nei praėjusiais metais.
