Nes mąstančių ir turinčių kritišką požiūrį žmonių nereikia. Reikia tokių kaip Gediminas skudurų, kurie yra klapčiukai ir bet ką padarys, kad gerai apmokamą kėdę išlaikyti.

Kodėl tas išminčius nieko nepasakoja apie Turkiją, jie gi kitaip viską tvarko, būtent taip, rekomenduoja Raimis. Ko ten infliacija jau prie dviejų nulių artėja.?

Gediminas slysta jau vien dėl, kad neturi valios pakeisti Asiliausko jam paliktų kadrų, dėl to kiekvieną kartą kvailai atrodo - tai prognozės kreivos, tai palūkanos didžiausios (dėl anksčiau sunaikintų bankų), tai kažkokių interesų neatstovėjo. Panašu, kad neturi jis savo komandos ir liks kvailio vietoje po šios kadencijos.

Raimi, jau ir vž komentaruose pradėsi rašyt?

Taip čia aš. Turiu tau darbo, domina?

Taip, ačiū, labai domina. Geros dienos.

ECB balanse niekada nėra buvę tokio kiekio prispausdintų pinigų, pats Kuodis kažkada šia info dalinosi, tai nuo to kiekio mažinimo reikėjo ir pradėti, o ne varguoliams paskoliniams palūkanas kelti, juolab kad daugelyje šalių piliečiai turi fiksuotas palūkanas, tai instrumentas net neveikia, o LT paskoliniams turėtų būti sunkoka, ir poveikis LT visiškai asimetrinis, nes tik mažą dalį visuomenės veikia, labiausiai didesnes šeimas su vaikais, kai atrodo turėtų veikti didijį kapitalą. Liūdna, kad LB neįvertina LT situacijos.

ECB paramų nedalina ir verslų neremia. ECB daro tiesioginį savo darbą, ką ir turi daryt.

ECB vykdo fiskalinę politiką?

Vykdo ne fiskalinę, o pinigų politiką, įgyvendinant savo pagrindinį tikslą - palaikyti stabilias kainas. Fiskalinę politiką vykdo valstybės, formuodamos biudžetus, skirstydamos paramas ar kompensacijas.

Pritariu 100 proc.

Tai kurioje vietoje aš parašiau, kad ECB vykdo fiskalinę, o ne monetarinę politiką? Vėl sufantazavai? Mano mintis viena pagrindinė, jei su monetarine politika bandome pažaboti infliaciją, t.y. užgesinti gaisrą, tai su fiskaline politika mes toliau intensyviai stimuliuojame infliaciją, t.y. pilame benziną į ugnį, o tada verkia, kad infliacija nekrenta. Čia ir prašoviau su savo prognozėmis, nes nesitikėjau tokio masto fiskalinės politikos absurdo teatrų, kai iškastiniam kurui subsidijuoti per metus buvo skirta daugiau subsidijų nei visai AEI ir energiniam efektyvumui per visą istoriją.

Prispausdina pinigu, o paskui pakelia palukanu norma, kad juos susiurbtu atgal.

O kurioje vietoje čia ekonomikos pridėtinės vertės augimas?

Tai tiesa, fiskalinė politika apgailėtina visame pasaulyje. Bet įsivaizduokime, kas būtų, jei bankai nekeltų palūkanų ir dar fiskalinė politika tokia išliktų. Infliacija būtų kur kas didesnė. Patys centriniai bankai kalti, kad laikę pinigus beverčius metų metus su nulinėm palūkanom išmokino valstybes be saiko skolintis. Kiekvienas NT pirkimas su paskola sukuria naujus pinigus, tad ribodamas šį procesą CB riboja ir naujų pinigų atsiradimą. Tai neleidžia įsisukti panikos ciklui, kai visi bijodami pinigų nuvertėjimo skolinasi ir perka vis brangstantį turtą. Poveikis tikrai yra ir Kuodys tiesiog nusišneka.

Pinigai turi buti padengti prekemis/paslaugomis.

Tai nesakau, kad ECB neturėjo kelti palūkanų. Sakau, kad ECB nebūtų reikėję kelti tiek palūkanų, jei ne valstybių apgailėtina fiskalinė politika. O pasiteisinimas, kad "centriniai bankai kalti, kad išmokino valstybes be saiko skolintis", yra kaip pasiteisinimas, jog prisišikau į kelnes, nes pamiršau, kad noriu šikti. Skolinimasis nėra įprotis, o biudžeto planavimas. O nereikia ir ECB kaltinti, buvo pavojingas ciklas kai bijojo, kad įsisuks defliacija, tai ir varė. Šį etapą praėjome, bet fiskalinė politika pamiršo sustoti. Realiai nebūtų tokių energijos kainų, jei nebūtų subsidijavę jų. Ir AEI būtų buvę ženkliai daugiau, jei nebūtų subsidijavę iškastinės energijos.

Čia tose trečiojo... komentaras pašalintas

Paskutinį kartą naftos tokia kaina buvo 2020 m. rudenį. Gal priminsite kokia tuomet buvo infliacija?

Naftos kainos dydis neturi įtakos infliacijai. Jei antrus metus iš eilės naftos kaina, kad ir 1000$/barelį, infliacija nuo to nesikeis. Jei tavo naftos barelis nuo 1000$ kris iki 100$, tada turėsi defliaciją, ir priešingai. Ekonomistai padarė klaidą, kad per mažai specifinių terminų naudoja, tai kiekvienas sugebantis perskaityti kelis žodžius įsivaizduoja save jau ekspertu.

prieš tai dešimtmetį infliacija ir buvo žema, nes naftos kainos buvo plius minus dugne. Realiai todėl spausdinant trilijonus nuolatos infliacija 2% ir nepasiekė, nes energetika buvo pigi. O kai pašoko elektros kaina kartais, kuro kaina pašoko kartais tai dabar ir turim infliaciją. Nes kai pabrangsta energetika, darbo užmokestis tai ir kainos kyla.

Energetikos kaina kaip tik turi tiesioginę įtaką kainų didėjimui, nes beveik visi verslai vienaip ar kitaip priklausomi nuo degalų, elektros, dujų ir .t.t. Staiga elektrai pabrangus 30%, galutinė produkto kaina atitinkami didinama, kitaip gali ir neišgyvent

Paskutinis jūsų sakinys kaip tik tiksliai atsako į jūsų rašliavą.

Kainų didėjimas, ne kainų lygis. Staiga pabrangus - kitų produktų kainos didės. Jei 10 metų buvo brangi - niekas nebrangs.

Patinka man tokie naivučiai :) Neskiria kainų lygio nuo kainų pokyčio, o jau įsivaizduoja wunderkindais.

Neortodoksinė šiuo atveju turima omenyje, kad nėra populiari gal net geriau sakyti stengiamasi, kad nebūtų populiarinama, nes su mokslo puse ten viskas būtent ir yra gerai, bet ji būtų ilgesniame laikotarpyje nepalanki turtingam visuomenės sluoksniui, bet palankesnė daugumai visuomenės.

Pažiūrėjau, pagal įstatymą Prezidentas skiria Lietuvos banko pirmininką ir valdybos narius. Gal ir sutapimas, kad bankai kala rekordinius pelnus kai ex-bankininkas prezidentas, o neortodoksui Kuodžiui durys parodytos.

Valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.

Yra ir jauniems zmoniems reikia paskolu net tik tokiems dinozaurams kaip jus.

Nežinau, kokiais laikais ėmėte paskolą, kad apie tokias fix palūkanas kalbate. 2018-2019 m (kai nebuvo dar nei girdėta apie COVID ir infliaciją), fix palūkanos būdavo max 5 metam ~5 proc. total. Tai kaip Jūs Lietuvoje (ar tikrai Lietuvoje) užsifiksavote 10-iais metų 1,59... tai aš nežinau. Nesakau, kad netikiu, bet man sunku patikėti. Standartinė marža nefiksuotų palūkanų atveju 2018-2019 buvo maždaug ~2 proc., 2020 - 1,85 proc.

Čia kokiam banke fiksuotos palūkanos 1,59? :) LT vien tik marža nefiksuojant pastaraisiais metais būdavo didesnė.

Bankas Lietuvoje. Inešėm 25 proc. savo dalį. Kiti irgi panašiai ėmė tuomet. Dar pasiderėjom...

Nesu aš jau toks dinozauras. Man 37. Turiu pusės metų vaiką. Kai ėmiau paskolą buvau 30-metis.

pernai fiksavau 5 metams 2,3% Luminore. Be fix'o būtų 1,9%. SEB siūlė 2,5%, Swedbank 4% su fix'u. Po 5 metų vėl bus galima fiksuoti dar penkiems pagal formulę 1,9% marža + tuometinis Euribor + 0,5% berods. Žiauriai užkniso tas verkimas.

Geriausias laikas pirkt nt pries penkis metus ir siandien, esat to irodymas. Pries 7metus 70% klientu nuolat kliedejo kaip nepalanku pirkt tuo metu buvo del n priezasciu.

Verkia visur, ne tik Lietuvoje. Tik nereiškia, kad tas verkimas pateisinamas.

Pirma, baigti su subsidijavimu energijos kainų. Antra, baigti su išmokų ir MMA kėlimu, NPD didinimu ir t.t. Trečia, reikėjo nesutrukdyti AEI staigiai plėtrai.

Ketvirta - nustoti spaminti komentarus.