VKC: Klaipėdos uostas, Lietuvos paštas pernai išsikėlė per menkus tikslus
VKC direktorius Vidas Danielius sako, kad įmonių strateginiuose veiklos planuose padaugėjo siektinų finansinių rodiklių, tačiau beveik kas ketvirta įmonė pernai vis dar buvo nusimačiusi „žemiausios ribos“ rodiklius, kuriuos itin lengva pasiekti, jas faktiškai viršijant net 200–300%.
„Tarkim, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, teisingai prognozavusi dalies krovinių praradimą dėl geopolitinės situacijos, pasirinko itin atsargias kai kurių finansinių tikslų siektinas vertes – pavyzdžiui, 2019–2021 metais uždirbusi vidutiniškai 6,4% metinę nuosavo kapitalo grąžą (ROE), 2022 metais siektina verte pasirinko vos 1,7%, o faktiškai dėl uosto rinkliavos kainodaros pakeitimų, atsinaujinusios kruizinės laivybos bei remonto paslaugų paklausos ir panašiai uždirbo 4,5% ROE“, – teigiama VKC pranešime.
Kaip pavyzdį centras pateikė ir Lietuvos paštą, kuris savo strategijoje laikėsi griežtos pozicijos, jog 2022 metais nuosavo kapitalo grąža arba bus lygi nuliui, arba vos daugiau, tačiau faktiškai uždirbo 15,1%.
Anot VKC, daugiau nei trečdalis visų VVĮ tikslus vykdė daugiau nei 150% viršijant siektinas rodiklių vertes, tačiau dalies įmonių verčių viršijimas gali būti siejamas su nuo jų nepriklausančiais veiksniais: geopolitinės situacijos, karo Ukrainoje, energetinių išteklių kainų krizės, pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo.
„Giraitės ginkluotės gamyklos išsikeltas ilgalaikio pelningumo – metinės EBITDA rodiklis pasiektas 187%, nuosavo kapitalo grąžos ROE – 218% labiausiai dėl karo Ukrainoje išaugusios pagaminamų šovinių paklausos ir dėl to didėjančių pardavimų apimčių bei produkcijos pardavimo kainų augimo“, – teigė V. Danielius.
Dar vienas pavyzdys – „Klaipėdos nafta“ išnaudojo galimybę dėl Europos poreikio diversifikuoti „Gazprom“ dujų tiekimą, įsitraukti į tarptautinius suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų projektus, padidinusi koreguotą nuosavo kapitalo grąžą ROE apie 300%.
Anot VKC, vos daugiau nei pusė VVĮ – 58% – tinkamai įgyvendino pagrindinius tikslus: ilgalaikio pelningumo, optimalios kapitalo struktūros bei dividendų ir pelno įmokų. Įmonės vidutiniškai kėlė po 8 finansinius ir 20 nefinansinių tikslų, o 14% – net 50–70 strateginių tikslų planą.
Mažiausiai siektinų tikslų kėlė Lietuvos monetų kalykla (11, iš jų 7 – finansiniai), o daugiausiai jų fiksavo Turto bankas (70, iš jų 13 – finansinių).
