Euro zonoje fiksuota techninė recesija, ES nuosmukio išvengė
Euro zonos ekonomika, į kurią įeina 20 ES narių, įskaitant Lietuvą, metų pradžioje pateko į techninę recesiją, antrą ketvirtį iš eilės susitraukdama 0,1%, rodo ketvirtadienį paskelbti Eurostato duomenys. Tuokart visa ES recesijos išvengė.
Eurostatas sumažino ankstesnį įvertį, rodžiusį nedidelį augimą, po to, kai ekonomikos galiūnė Vokietija praėjusį mėnesį pranešė panirusi į recesiją.
Blogesni, nei tikėtasi, duomenys paskelbti infliacijai ir didesnėms palūkanų normoms pažabojus paklausą didžiausioje Europos ekonomikoje.
Eurostatas sumažino ankstesnį 0% augimo 2022 metų paskutinį ketvirtį ir 0,1% augimą pirmąjį 2023 metų ketvirtį įvertį iki 0,1% susitraukimo abiem laikotarpiais.
Tačiau 27 nares vienijanti Europos Sąjunga pirmąjį metų ketvirtį fiksavo minimalų 0,1% augimą, kai 2022 metų paskutinį ketvirtį smuko 0,2%.
Du ketvirčius iš eilės mažėjantis bendrasis vidaus produktas (BVP) yra techninio nuosmukio slenkstis.
Recesiją patyrė 8 ES narės
VŽ rašė, kad bent šešios Europos Sąjungos ekonomikos per pastaruosius 12 mėnesių jau užfiksavo techninę recesiją.
Tarp jų Vengrija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Vokietija. Estijos ekonomika po vandeniu kapstosi dar nuo 2022 m. pradžios. Bet, pavyzdžiui, Latvija ir Suomija, kuriose buvo fiksuota recesija 2022 m., jau, regis, grįžta į augimo kelią.
Ketvirtadienį patikslinus duomenis, matyti, kad techninė recesija per 12 mėnesių buvo taip pat fiksuota Airijoje ir Čekijoje, t. y., ekonominis susitraukimas fiksuotas 8-iose iš 27-ių ES valstybių narių.
Recesija euro zonoje dar tik prasideda, perspėja Nerijus Mačiulis, Swedbank vyriausiasis ekonomistas.
Neraminančios naujienos paskelbtos po skausmingų Europos ekonomikoms metų, nes dėl Rusijos karo prieš Ukrainą kilusios energijos kainos sukėlė infliacijos spiralę.
Europos centrinis bankas (ECB), pradėjęs precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją praėjusių metų liepą, į tai atsakė padidindamas bazines palūkanų normas, kurios šiuo metu siekia 3,25 3,75 proc. punkto.
Naujausi skaičiai verčia abejoti optimistiškesnėmis prognozėmis visiems 2023 metams.
Gegužės viduryje Europos Komisija prognozavo, kad 20 šalių, naudojančių bendrą valiutą, augimas per metus sieks 1,1%.
Šią savaitę EBPO atnaujintoje prognozėje paskelbė, kad euro zonos BV šiemet augs 0,9%, tačiau mažėjanti bendroji infliacija padės didinti realiąsias pajamas ir prisidės prie BVP augimo spartėjimo kitąmet iki 1,5%.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti