Infliacija mažėja antras mėnuo iš eilės, tačiau išlieka aukštesnė nei 20%

Tekstas papildytas ekonomistų komentarais, euro zonos infliacija

Palyginti, prieš metus, 2021 m. lapkritį, metinė infliacija sudarė 9,3%.

Per dvylika mėnesių vidutinė metinė infliacija pagal SVKI išaugo nuo 3,7% pernai lapkritį iki 18,1% šį lapkritį.

[infogram id="e45eaeb8-7905-4124-b7b8-fe258c0660cf" prefix="SW8" format="interactive" title="Copy: Copy: Metinė infliacija (SVKI) euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. spalį, %"]

Infliacijos sumažėjimui lapkritį didžiausią įtaką turėjo mažėjęs įvairių energijos prekių metinis kainų augimas. Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., atpigo elektra, dėl kritusių naftos kainų ir stiprėjusios euro vertės dolerio atžvilgiu sumažėjo degalų kainos, o toliau optimizuojant šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūrą, pigo ir šilumos energija.

Atitinkamai mažėjo ir metinis šių prekių kainų augimas.

„Panašu, kad metinės infliacijos pikas jau buvo pasiektas rugsėjį ir, jei neįvyks netikėtų pokyčių rinkose, ateityje metinė infliacija turėtų toliau mažėti. Tam įtakos turės vis labiau stiprėjantis aukštesnės palyginamosios bazės efektas“, – komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Bazės efektas susidaro, kai kainas lyginame su padidėjusiomis kainomis prieš metus.  Vis labiau galutinėse kainose atsispindi sumažėjusių transportavimo paslaugų, metalų, naftos ir kitų žaliavų kainų poveikis.

„Vis dėlto metinės infliacijos mažėjimas nebus labai staigus – metinis gamintojų kainų augimas spalį, nors ir sumažėjo, tačiau vis dar buvo didelis“, – pridūrė L. Mociūnaitė.

Spalį apdirbamosios gamybos produkcijos, skirtos Lietuvos rinkai, kainos buvo 27,4% didesnės nei prieš metus, tad tai, pasak LB ekonomistės, dar palaikys spaudimą infliacijai artimiausiais mėnesiais.

Ekonomistai: sausį galima mėnesio defliacija

„Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, senai matytas defliacines tendencijas kitąmet turėtų skatinti energetikos išteklių kainų stabilizavimas ir per metus susiformavusi aukšta infliacijos palyginamoji bazė.

„Aišku, dar užtruks nemažai, kol palyginamoji bazė sugebės sumažinti tuos didelius prieaugius, kuriuos patyrėme per šiuos metus ir kurie akumuliavosi, tačiau pirmojo būtinumo prekės negali brangti nuolatos. Artėjame prie to prisisotinimo taško, kai gyventojai tiesiog bus priversti keisti savo elgseną ir gerokai karpyti savo išlaidas“, – sakė ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad realus vartojimas šiemet mažėja, tačiau dar nežymiai. 

„Tai rodo, kad tas infliacijos kirtis nėra dar toks skaudus, kad reikšmingai pakeistų gyventojų vartojimo prioritetus“, – sakė ekonomistė.

Infliacija euro zonoje

Eurostato duomenimis, metinė infliacija spalį, palyginti su atitinkamu 2021 m. mėnesiu, 19 valstybių narių vienijančioje euro zonoje pašoko iki 10,6% nuo 9,9% rugsėjį, kai prieš metus rodiklis sudarė 4,1%.

Atitinkamai ES infliacija, apimant 27 Bendrijos valstybes nares, spalį pakilo iki 11,5% nuo 10,9% rugsėjį (prieš metus buvo 4,4%).

Didžiausia infliacija spalį buvo Estijoje (22,5%), Lietuvoje (22,1%) bei Vengrijoje (21,9%), mažiausia – Prancūzijoje (7,1%), Ispanijoje (7,3%) ir Maltoje (7,4%).

Palyginti su rugsėju, metinė infliacija sumažėjo 11 ES šalių, išliko nepakitusi trijose, o pakilo trylikoje valstybių narių.