Antrąjį ketvirtį – neigiamas BVP pokytis, Lietuva įžengia į techninės recesijos zoną

Papildyta ekonomistų Aleksandro Izgorodino, Vytenio Šimkaus, Nerijaus Mačiulio komentarais. 

Tai reiškia, kad šalis žengia į techninės recesijos zoną – techninė recesija paprastai konstatuojama tada, kai, lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės.

Antrojo ketvirčio Lietuvos BVP pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako Nerijus Mačiulis,  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

„Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašaus lygio negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją. Kainos didelės, metinė infliacija išlieka aukšta, ekonomikos augimo nėra – atitinkamai reikia planuoti ir savo gyvenimą ateinantį pusmetį“, – penktadienį BNS sakė N. Mačiulis. 

Terminu „stagfliacija" apibūdinama padėtis rinkoje, kai vienu metu esti ekonomikos stagnacija, didelis nedarbas ir nuolatinė infliacija.

Metinis BVP pokytis išliko teigimas: palyginti su 2021 m. balandžiu-birželiu, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 2,8%.

[infogram id="8bae0ff1-321a-4e9e-846e-23500135d301" prefix="spq" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2005-2022 m. II ketv. (pirmasis įvertis)"]

„Infliacinis spaudimas, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių sutrikimai, pinigų politikos griežtėjimas ir kiti tarptautiniai iššūkiai privertė Lietuvos ekonomiką stabtelėti“, – šalies BVP dinamiką komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Vis tamsesni debesys

Jo teigimu, tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia vis tamsesni debesys – neigiamų rizikų augimui daugėja.

„Birželio mėn. atnaujintose LB prognozėse pateiktas itin neigiamas rizikų balansas dar labiau pablogėjo. Veiksnių, kurie gali nepalankiai paveikti ekonomikos raidą ateityje, padaugėjo, o dalies anksčiau įvardytų – poveikis gali būti netgi stipresnis, nei anksčiau manyta“, – nurodo D. Imbrasas.  

Jis aiškina: nelėtėjantis kainų augimas ir ryžtingi pinigų politikos formuotojų veiksmai norint jį stabdyti, tolesnė Rusijos karo prieš Ukrainą raida, įvedinėjamos sankcijos agresoriui ir atsakas į jas, nesibaigianti COVID-19 pandemija ir kova su ja, taip pat vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos tema veiks Lietuvos vidaus paklausą: namų ūkių norą ir galimybes išlaidauti, verslo – didinti investicijas.

„Kadangi bus stebimos panašios ir pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų raidos tendencijos, neigiamai gali būti paveikta ir eksportuojamų prekių bei paslaugų paklausa. Tai didina riziką, kad Lietuvos ekonomika ateityje gali augti lėčiau, nei dabar tikimasi“, – sako LB ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, BVP duomenys patvirtina, kad ekonomikos augimas išsikvėpė dėl įvairių priežasčių, tai nėra tik karo Ukrainoje ar energetikos krizės Europoje pasekmė. 

„Prie to prisideda ir labai didelė infliacija, kuri jau sumažino gyventojų perkamąją galią ir dalis gyventojų jau mažina išlaidas, tikėtina, kad visos šios problemos tęsis ir antrąjį 2022-ųjų pusmetį – gyventojų perkamoji galia prarasta, sunku tikėtis, kad namų ūkių vartojimas augs“, – sakė ekonomistas.

Nereikėtų dramatizuoti

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, nors ketvirtinis Lietuvos BVP pokytis buvo neigiamas, kol kas nereikėtų šio rezultato dramatizuoti.

„Kur kas svarbiau vertinti metinį BVP pokytį – lyginti BVP su antru 2021 m. ketvirčio rezultatu. Prisiminkime, kad antrąjį 2021 m. ketvirtį Lietuvos BVP išaugo net 8,6%, o lyginant su antruoju 2021 m. ketvirčiu, šių metų antrą ketvirtį Lietuvos BVP padidėjo dar 2,8%. Toks rezultatas indikuoja, kad Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir kol kas nereikėtų labai nerimauti dėl ketvirtinio BVP sumažėjimo", – sako A. Izgorodinas.

Tempė pramonė

Šių metų antrąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. Eur, įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis, informuoja statistikai.

Vertinant gamybos metodu, 2022 m. antrąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo transporto ir saugojimo, nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas, vertina, kad blogiausi lūkesčiai dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvos, kilę dėl karo Ukrainoje, vis tik neišsipildė: nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs, atkreipia dėmesį jis. 

Pasak D. Imbraso, šių metų antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos raida buvo viena iš palankiausių tarp ekonominių veiklų. Nors AB „Orlen Lietuva“ planinis remontas ir AB „Lifosa“ uždarymas reikšmingai neigiamai paveikė bendrus veiklos rezultatus, atskirų sektorių rodikliai buvo gana teigiami. Šių metų antrąjį ketvirtį tik gana nedidelės dalies pramonės veiklų pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo mažesni nei pirmąjį ketvirtį.

„Išorės paklausa, tikėtina, teigiamai prisidėjo prie BVP. Pilnų užsienio prekybos duomenų dar neturime, tačiau gegužės mėnesį ir nominalus eksportas, ir importas augo maždaug 26%, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Įvertinus tai, kad importo kainos augo daug sparčiau, realus grynasis eksportas teigiamai prisidėjo ekonomikos augimo“, – vertina V. Šimkus.

Tiesa, žvelgiant į nominalius skaičius, situacija, anot jo, nėra ideali ? didelė energetinė priklausomybė lėmė, kad Lietuvos prekybos deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė net -6,7%. 

„Tai tik dar kartą išryškina investicijų į atsinaujinančią energetiką bei energijos efektyvumą svarbą", – sako „Swedbank" ekonomistas.

Su vartojimu – ne viskas taip ir blogai

Jo teigimu, namų ūkių vartojimas neabejotinai neigiamai ekonomikos augimą veikė: dėl aukštos infliacijos krentanti perkamoji galia ir gana pesimistiški gyventojų lūkesčiai turėjo įtakos mažesnei paklausai.

Birželio mėnesio mažmeninės prekybos duomenys rodo –3,5% prekybos apimčių susitraukimą. Silpnos vartojimo tendencijos, „Swedbank“ ekonomisto vertinimu, tęsis iki pat metų pabaigos.

A. Izgorodino nuomone, vidaus paklausos nuosmukio nereikėtų skubėti sieti tik su aukšta infliacija ir jos poveikiu Lietuvos vartotojų nuotaikoms ir jų finansams. 

Mažmeninės prekybos apimčių kritimą Lietuvoje kol kas labiausiai lemia maisto, gėrimų ir tabako pardavimų kritimas, kuris, pavyzdžiui, birželį siekė –6,7%, skaičiuoja ekonomistas. 

Toks kritimas, pasak jo, gali būti susijęs su tuo, kad šiemet Lietuvos gyventojai aktyviai keliavo į užsienio šalis, kuriose COVID- 19 suvaržymai pagaliau buvo panaikinti – atitinkamai mažiau pinigų maistui ir gėrimams išleido Lietuvoje. 

„Tam tikra prasme matome maisto ir gėrimų vartojimo segmento normalizavimąsi po COVID-19, bet ne struktūrinį kritimą", – sako A. Izgorodinas. 

Jis atkreipia dėmesį ir į Statistikos departamento duomenis, rodančius, kad šį birželį restoranų ir kavinių apyvarta buvo 36,5% didesnė nei 2021 m. birželį, atmetus kainų augimo poveikį.

„Šis rodiklis rodo, kad nepaisant aukštų kainų, Lietuvos vartotojai toliau aktyviai leidžia pinigus kavinėse ir restoranuose, t. y. gyventojai turi finansinių išteklių leisti pinigus ne pirmo būtinumo vartojimo sritims", – aiškina ekonomistas. 

2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos BVP sudarė 30,7 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,6% (nepašalinus sudarė 3,4%).

2022 m. antrojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį Statistikos departamentas skelbs rugpjūčio 31 dieną.