Ypač pigių pinigų galas? Centriniai bankai žengia į griežtinimo ciklą

Europos centrinis bankas Frankfurte. Kai Pfaffenbacho („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Pasaulio finansų rinkos retai kada sėdi prilipusios prie ekranų, nekantriai laukdamos, kada tiesiai prie reikalo einantis „Norges Bank“ paskelbs verdiktą dėl Norvegijos pinigų politikos. Kol kas rugsėjo 23 d. 0,25 proc. punkto pakelta palūkanų norma buvo akivaizdžiausia per pasaulį vilnijančio pinigų politikos ciklo kismo išraiška.

Centriniai bankai nebesiekia daryti visko, ką gali, kad tik užtikrintų, jog namų ūkiai, bendrovės ir vyriausybės galėtų pasiskolinti pinigų itin palankiais tarifais. Be pinigų politiką griežtinančios Norvegijos – pirmosios tokios tarp pažangių ekonomikų nuo pandemijos pradžios, – dar keturi besiformuojančių Pakistano, Vengrijos, Paragvajaus ir Brazilijos ekonomikų centriniai bankai rugsėjį pakėlė skolinimosi kainą (tai spalio pabaigoje taip pat padarė Rusijos centrinis bankas), o JAV federalinis rezervas ir Anglijos bankas parodė pinigų politikos griežtinimo ženklų.

Šie pinigų politikos sargai iš esmės yra patenkinti, kad ekonomika atsigavo geriau, nei baimintasi metų pradžioje. Tačiau dabar jie ima nerimauti, kad pinigai per ilgai gali būti per pigūs. Tokia situacija, pasauliui išbrendant iš koronaviruso krizės, grėstų atsirūgti kylančia infliacija, perdėtu skolinimusi ir net finansiniu nestabilumu.