Per pusmetį į Lietuvą pritraukė 22 TUI projektus, neatsigina nuo užklausų 

Tarp naujų investicijų Lietuvoje — viena didžiausių pasaulyje tarptautinė privačių finansinių paslaugų grupė „Alter Domus”, naują pažangiųjų technologijų centrą Vilniuje įsteigti nusprendusi „Accenture”, sparčiai auganti skaitmeninė agentūra „Delete/Kagool“ ir kiti.

Galimybes riboja darbuotojų stygius

VŽ rašė, kad į Lietuvą grįžtantys investuotojai stumdosi dėl protų ir darbo rankų. Investuotojų patarėjai ir konsultantai neatsigina naujų užklausų, o senbuviai vėl vykdo per pandemiją užšaldytus plėtros projektus. Tai džiugina ekspertus, tačiau šie perspėja, kad potencialias investicijas jau dabar nusigvelbia kitos šalys, gebančios pasiūlyti pakankamai specialistų.

IL ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijos vadovybė dabar pabrėžia, kad užsienio kompanijoms aktyviai domintis plėtra, siekiant ir toliau išlaikyti gerus TUI pritraukimo rezultatus, turime rūpintis, kad investuotojai turėtų iš ko rinktis darbuotojų. 

„Kadangi šalies talentų pasiūla tiesiogiai nulemia, kokios tiesioginių užsienio investicijų įmonės gali pradėti savo veiklą šalyje, Lietuvai reikia esminių pokyčių. Artimiausiu metu turime maksimalų dėmesį skirti profesinio orientavimo, perkvalifikavimo, mokymosi visą gyvenimą ir talentų pritraukimo iš užsienio sritims“, — sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

„Esame užsibrėžę išlaikyti 3000 ir daugiau darbo vietų, bent 30 projektų ir bent 100 mln. Eur investicijų į ilgalaikį turtą per metus, bet svarbiausia, kad už šių skaičių būtų aukštą pridėtinė vertę kuriantys projektai, mokantys didesnius nei vidutinis atlyginimus ir vystantys naujas ar mažiau išplėtotas sritis Lietuvoje”, — teigia „Investuok Lietuvoje“ lep. generalinis direktorius Gediminas Koryzna.

[infogram id="98aed988-45be-41de-b5b7-8caba33ca3e0" prefix="JIT" format="interactive" title="Copy: Tui 2014-2021 metais"]

Paslaugų centruose 1.500 naujų darbo vietų

„Investuok Lietuvoje“ pranešime skelbia, kad šių metų pradžia pasižymėjo išaugusiu užklausų kiekiu bei padidėjusiu dėmesiu Lietuvai kaip patraukliai lokacijai, gebančiai užsienio investuotojams pasiūlyti tvirtą ir saugią informacinių technologijų infrastruktūrą, išsilavinusį talentą bei verslo aplinkos lankstumą.

Per pirmąjį metų pusmetį prie šalies globalių verslo paslaugų sektoriaus prisijungė viena didžiausių pasaulyje tarptautinė privačių finansinių paslaugų grupė „Alter Domus”, pirmaujanti pasaulyje verslo konsultacijų bendrovė „Guidehouse”. Naują pažangiųjų technologijų centrą Vilniuje įsteigti nusprendė „Accenture”,  taip pat savo atliekamas funkcijas ir komandų sudėtį Lietuvoje plėsti nusprendė „Dematic“, „Eisfeld Ingenieure“. Iš viso per pirmą metų pusmetį vien tik globalių verslo paslaugų sektoriuje suplanuota daugiau nei 1.500 naujų darbo vietų.

„Matomas didžiulis verslo paslaugų sektoriaus suaktyvėjimas. Džiaugiamės, kad pasitikėjimą Lietuva demonstruoja ne tik naujai prisijungusios užsienio kapitalo įmonės, bet ir ilgamečiai industrijos dalyviai. Pandemija sukėlė didžiulį neapibrėžtumą, dėl kurio daugelis įmonių buvo pristabdę savo planus, tačiau jau pastebime, kad įmonės sparčiai auga ir plečiasi. Tad dar šiais metais tikimės paskelbti nemažai plėtrų“, — teigia G. Koryzna.

Kaip sekasi dirbti su baltarusiais

Praėjusiais metais Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, kuri sureagavo į neramumus Baltarusijoje ir pateikė konkretų kelią, kaip, esant poreikiui, įmonės gali relokuotis.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Baltarusijos IT įmonių susidomėjimas Lietuva nemažėja. Tam daro įtaką ir neseniai patvirtintos Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos (kolektyvinės relokacijos paketas), kurios palengvina Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonių darbuotojų bei jų šeimų persikėlimą į Lietuvą, kai verslas čia plečiamas ar relokuojamas.

Šiuo metu Lietuvą jau yra pasirinkusios tokios pasaulyje pripažintos technologijų kompanijos, kaip „Epam Systems“, „Wargaming”, „Flo Health“, „Coherent Solutions“, „Godel Technologies“ ir kt. Šios ir kitos įmonės planuoja Lietuvoje steigiamuose padaliniuose įdarbinti tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos specialistus.

„Šios įsikuriančios globalios ir aukštos pridėtinės vertės kompanijos ne tik turi teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai dėl sumokamų mokesčių, bet ir praplečia programinės įrangos kūrėjų ekosistemą ir skirtingas IT kompetencijas, stiprina Vilniaus ir visos šalies technologinių verslų klasterio poziciją tarptautiniu lygiu, didina mūsų šalies potencialą konkuruojant su kitomis šalimis — lyderėmis”, -  pastebi G. Koryzna.

Atsigauna gamyba

Didžioji dalis užsienio gamybos investuotojų Lietuvoje ir visame pasaulyje per pirmąją koronaviruso pandemijos bangą patyrė įvairių trukdžių: buvo sustoję tiekimo grandinės, stabdomi plėtros planai. Šiuo metu stebimas ne tik grįžimas į priešpandeminį produktyvumo lygį, bet ir ženklus augimas. Puikus to pavyzdys – prieš kelis metus Lietuvoje veiklą pradėjusi „Continental“ įmonė, kuri šių metų vasarį paskelbė apie savo planus didinti gamybos pajėgumus Kauno rajone. Plėtros projekto investicija sieks daugiau nei 90 mln. Eur. Įmonė planuoja sukurti dar 500 naujų darbo vietų.

“Išties, atsižvelgus į dabartinius tempus, gaunamas užklausas – dar šiais metais planuojame ne tik pranešti apie naujus projektus, bet ir plėtras. Žinoma, gamybiniai projektai nuo kitų investicinių projektų  skiriasi savo kompleksiškumu, todėl sprendimai gali užtrukti ilgiau ir persikelti dar kitiems metams“, — teigia G. Koryzna.

Genų ir ląstelių terapijos srityje

IL taip pat pažymi, kad Covid pandemijos banga teigiamai paveikė gyvybės mokslų industriją. Pernai biotechnologijų sektorius augo beveik 87%. Šio sektoriaus įmonių pajamos sudarė beveik 2 mlrd. Eur, o sukurta pridėtinė vertė – apie 2,5% bendro šalies BVP. 

IL vadovas sako, kad atsižvelgus į rinkos poreikius matomas didžiulis šalies potencialas genų ir ląstelių terapijos  srityje.

„Be to, matome didelį potencialą susijusį su vakcinų, jų komponentų bei naujų vaistų gamyba. Lietuva turi stiprų vertės pasiūlymą  ir gali konkuruot dėl naujų projektų pritraukimo visai gyvybės mokslų industrijos plėtrai“, — priduria G. Koryzna.