Lietuva ratifikavo 750 mlrd. Eur Europos ekonomikos atsigavimo planą 

Šiuo žingsniu Lietuva iš esmės leido Europos Komisijai skolintis visų ES valstybių narių vardu ir taip finansuoti gyvybiškai svarbų Europos ekonomikos atsigavimo po pandemijos ir jos atsparumo didinimo planą „Kitos kartos ES“.  

Šią savaitę įsigaliojo Prezidento pasirašytas įstatymas dėl pritarimo Tarybos sprendimo. Seimas jį patvirtino š.m. balandžio 22 dieną, taip užbaigdamas ratifikavimo procedūras Lietuvoje.

Tačiau tik visoms valstybėms narėms pritarus šiam sprendimui, bus galima pradėti ES lygiu įgyvendinti šį europinį investicijų planą.

Pagrindinė šio paketo įgyvendinimo Lietuvoje priemonė  – 2,2 mlrd. Eur „Naujos kartos Lietuvos“ planas.

Šiuo metu ratifikavimo procedūras jau yra užbaigusios 18 valstybių narių: Belgija, Kroatija, Kipras, Prancūzija, Bulgarija, Portugalija, Malta, Slovėnija, Čekija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Latvija, Liuksemburgas, Slovakija, Švedija ir Lietuva. Tikimasi, kad ir kitos valstybės narės jas užbaigs artimiausiu metu.

Vokietijos konstitucinis teismas praėjusią savaitę leido baigti ratifikavimo procedūrą didžiausios ES ekonomikos institucijoms.   

Vadovaudamasi 2020 m. liepos mėnesį pasiektu Europos Vadovų Tarybos susitarimu dėl 2021–2027 m. ES biudžeto, 2020 m. gruodžio 14 d. ES Taryba priėmė sprendimą dėl ES nuosavų išteklių sistemos.

Šis Tarybos sprendimas įsigalios atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d., ir juo bus užtikrinamas 2021–2027 m. ES biudžeto finansavimas.

Už įneštą eurą grįš beveik keturi

Finansų ministerija pažymi, kad skaičiuojant einamosiomis kainomis, Lietuva 2021–2027 metais į ES biudžetą sumokės apie 4,2 mlrd. Eur, o daugiamečio ES biudžeto ir ES gaivinimo priemonės investicijos Lietuvai per visą laikotarpį gali siekti apie 15,8 mlrd. Eur.

VŽ rašė, kad apie 2,225 mlrd. Eur bus skirta nacionalinei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei  „Kitos kartos Lietuva“ (Recovery and Resilience Facility, RRF).

G. Skaistė vakar Seime pranešė, kad dėl papildomo derinimo su socialiniais partneriais Lietuva nacionalinį RRF planą galutiniam suderinimui su Europos Komisija pateiks gegužės viduryje — dviem savaitėmis vėliau nei planuota.

VŽ rašė, kad Investicijoms į verslo plėtrą ir prisitaikymui prie klimato kaitos reikalavimų Lietuvos įmonėms numatoma skirti 0,5 mlrd. Eur, arba maždaug kas penktą eurą iš popandeminės ekonomikos transformacijos plano „Naujos kartos Lietuva“.  

Verslo asociacijų atstovai teigia, kad pati Vyriausybės strategija, RRF plano projektas yra geras, tačiau dėl priemonių verslui kyla „daugiau klausimų nei atsakymų“.

Apie tai plačiau skaitykite ČIA.

[infogram id="fbb4c5bc-210e-427d-a611-52e21b966141" prefix="Xfd" format="interactive" title="Lietuvai planuojamos lėšos iš ES fondų iki 2030 m."]