Nuo liepos 1 d. – automobilių taršos mokesčio startas
„Tai su šalies biudžetu susijęs įstatymas, biudžetą būtų reikėję koreguoti, o Vyriausybė nenorėjo sutikti su tokiomis permainomis. Esame koalicijos partneriai, turime Vyriausybės klausyti. Todėl mokestis atsiras nuo liepos 1 d., kaip ir buvo planuota“, – VŽ paaiškina Vanda Kravčionok, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos — Krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė.
2020 m. biudžete numatyta, kad iš naujojo taršių automobilių mokesčio planuojama gauti iki 8 mln. Eur. Įstatymas bus taikomas lengviesiems automobiliams, jų registravimo ar perregistravimo metu.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą, kuriuo pirmą kartą Lietuvoje įveda su lengvųjų automobilių tarša susijusius mokesčius, Seimas priėmė pernai gruodį. Iki šiol Lietuva buvo viena iš paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose nebuvo jokio tiesioginio automobilių išmetama tarša susijusio mokesčio.
Mokesčio dydis svyruoja nuo 13,5 Eur iki 540 Eur, tai priklauso nuo transporto priemonės naudojamų degalų rūšies (dyzelinas, benzinas ar dujos) ir išmetamo anglies dvideginio kiekio (gramai per kilometrą).
[infogram id="df906bee-d9ee-4b9d-b6c2-9ea86fdcd16f" prefix="YiC" format="interactive" title="transporto priemonių taršos ir registracijios mokesčių palyginimas"]
Pažeidžiamiausių nepalies
Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, nuomone, šis mokestis neturėtų paliesti tų asmenų, kurie buvo labiausiai paveikti krizės ar tų, kurie gali prarasti pajamas.
„Vis tiek kalba eina apie naujai registruojamus automobilius, tad tie, kas prarado pajamas, abejoja dėl savo ekonominių perspektyvų, turbūt automobilio nekeis, naujo neįsigis ir jų toks mokestis nepalies“, – komentavo N. Mačiulis.
Tiesa, pasak jo, dabartiniame ūkio kontekste veikiausiai iš šio mokesčio bus surinkta mažiau lėšų negu buvo planuota.
Įstatyme numatyta mokesčio taikymo išimtis taikoma istoriniams (prieš 30 m. ar anksčiau pagamintiems) automobiliams. Mokestis nebus taikomas laikinai registruojamoms (iki mėnesio) transporto priemonėms.
Išlygų pažeidžiamoms socialinėms grupėms skirtiems, pvz., neįgaliesiems pritaikytiems automobiliams, šiame įstatyme kol kas nėra.
Tiesa, tokia išimtis ateityje gali atsirasti, nes Seime užregistruotas siūlymas taršos mokesčio netaikyti motorinėms transporto priemonėms, kurios techniškai pritaikytos vairuoti neįgalią turintiems asmenims (su žymomis ,,SV” arba ,,SH” registracijos liudijime).
Įstatyme taip pat numatyta, kad mokestis gali būti grąžinamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pateikus dokumentus, įrodančius, kad transporto priemonė greičiau negu per 90 d. nuo pirmojo registravimo Kelių transporto priemonių registre buvo iš jo išregistruota ir išgabenta iš Lietuvos. Ši nuostata nuo mokesčio atlaisvins automobilių perpardavinėtojus ir naujų automobilių reeksportu užsiimančias įmones.
Mokesčio nereikės mokėti ir registruojamiems automobiliams, kai nesikeičia jų valdytojas (pavyzdžiui, išsimokėjus lizingą už automobilį, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan.).
Apskaičiuos „Regitra“
Už registracijos mokesčio, kuris bus sumokamas į valstybės biudžetą, apskaičiavimą ir surinkimą atsakinga VĮ „Regitra“ primena, kad mokestis bus taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų bei kurių išmetamo anglies dvideginio kiekis viršys 130 g/km.
Jį reikės sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą – kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį. Mokestis bus mokamas ir tais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas, pavyzdžiui, prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui ilgalaikės nuomos pagrindu bei kt. Mokestis taikomas ir iš naujo registruojant transporto priemonę po jos išregistravimo. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai pasibaigia laikinos registracijos terminas.
Mokestis bus apskaičiuojamas automobilio registracijos metu, nurodo „Regitra". Jo dydis priklausys nuo automobilio išmetamo anglies dvideginio kiekio, o jis bus nustatomas vienu iš kelių būdų.
Pirmasis ir pagrindinis būdas – kai rodiklio reikšmė bus paimama iš automobilio kilmės ar patvirtinimo dokumentų.
Tais atvejais, kai anglies dvideginio kiekis šiuose dokumentuose nėra nurodytas, jis bus nustatomas remiantis kitų registruotų lygiaverčių automobilių išmetamu anglies dvideginio kiekiu.
Tuo atveju, jei išmetamųjų dujų kiekio nebus galimybės nustatyti pagal lygiaverčių automobilių išmetamą dujų kiekį, jis bus apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Tam reikalingi techniniai automobilio duomenys, esantys kilmės ar patvirtinimo dokumentuose: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė (kg), didžiausia motorinės transporto priemonės variklio galia (kW), pavarų dėžės tipas. Atkreiptinas dėmesys, kad priklausomai nuo automobilio degalų rūšies apskaičiuojant gali būti naudojami ne visi duomenys.
Paskutinis būdas – jei anglies dvideginio kiekio nebus galimybės apskaičiuoti pagal įstatyme numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet bus remiamasi lygiaverčių transporto priemonių duomenimis.
Registruojant Lietuvoje jau eksploatuotą automobilį internetu, jo išmetamas anglies dvideginio kiekis ir mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai, nurodo „Regitra“. Tokiu atveju registracijos mokestį bus galima sumokėti elektroniniu būdu. Tačiau yra galimybė ir savarankiškai apskaičiuoti preliminarią registracijos mokesčio sumą, naudojantis tam specialiai sukurta skaičiuokle.
Nepakankamai „žalias“ mokestis
„Mokestis prieštaringas, nes, viena vertus, tai yra pagrindas plėsti mokesčių bazę, pereinant prie apmokestinimo, kuris padeda įgyvendinti aplinkosauginius tikslus. Kita vertus, mokestis kritikuotas kaip nepakankamai „žalias“, kadangi apmokestinamas ne taršos šaltinio naudojimas, o transporto priemonių perdavimas kitiems valdytojams“, – vertina Edita Sinickaitė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Anot teisininkės, nustatytos mokesčio netaikymo išimtys bei mokesčio grąžinimo mechanizmas leis užtikrinti minimalų balansą tarp biudžeto pajamų surinkimo ir pamatinio Europos Sąjungos (ES) laisvo prekių bei paslaugų judėjimo principo įgyvendinimo.
„Visgi sekant kitų ES valstybių narių aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo praktiką, akivaizdu, kad mokestis tobulintinas – ypač tam, kad dar labiau atlieptų „teršėjas moka“ principo efektyvų taikymą“, – įsitikinusi ji.
Jos nuomone, jei mokesčio sąranga išliktų tokia pati, būtų aktualu numatyti papildomas išimtis paveldėjimo atveju (kai tos pačios transporto priemonės valdytoją pakeičia kitas šeimos narys), taip pat kai valdytojas keičiasi dėl įmonių reorganizavimo, automobilio perėmimo už skolas ir pan.
