V. Vasiliauskas: juodžiausio scenarijaus pavyks išvengti

„Didelė tikimybė, kad metinis rezultatas šiemet bus geresnis, nei prognozavome. Ekonominė situacija šiek tiek geresnė, nei tikėjomės kovo mėnesį“, – penktadienį sakė Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas.

„Tiesa, mes esame pesimistiškiausi, vertinant su kitomis pateiktomis prognozėmis“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

[infogram id="cbe4c6f3-1d88-4dad-aa79-9e7800f4c993" prefix="LEj" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2020 06 05"]

Bankai pajėgesni atremti šokus

Apie tai jis kalbėjo pristatydamas LB Finansinio stabilumo apžvalgą, kurioje centrinis bankas atkreipia dėmesį, kad šalies finansų sistema yra geriau pasirengusi atremti šokus nei per ankstesnę krizę. 

Nurodoma, kad bankai būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą, t. y., net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių sumažėjimą ankstesnės krizės metu. Tuomet daugiausia bankų sektoriuje indėliai sumažėjo 2008 m. spalį – 6,2%.

V. Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors neparduotų būstų Vilniuje šiuo metu yra 3.500, jis nesitiki reikšmingos gyvenamojo NT kainų korekcijos.

„Nekilnojamojo turto kainų pokyčiai galimi, tačiau kažkokių kainų šokų mes nesitikime“, – sakė LB vadovas.

LB prognozuoja, kad infliacijos lygis šiemet sieks 0,6%, o kitąmet padidės iki 0,9%.

„Be jokios abejonės, kadangi esame konverguojanti ekonomika, kainos Lietuvoje augs sparčiau nei euro zonoje“, – į VŽ klausimą dėl kainų pokyčių atsakė V. Vasiliauskas.

Infliacija, LB prognozėmis, 2022 m. turėtų padidėti iki 1,7%. Augimui didžiausią poveikį turės nuo dabartinio lygio pakilusios naftos kainos.

LB nurodo, kad Lietuvos ekonomika ir finansų sistema pirmąją šoko dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio bangą atlaikė geriau, nei tikėtasi. Naujausi ekonomikos siunčiami signalai leidžia tikėtis, kad juodžiausio scenarijaus pavyks išvengti. Tačiau neapibrėžtumas dėl ūkio atsigavimo perspektyvų tebėra didelis, o pandemijos padariniai yra didžiausia rizika finansų sistemos stabilumui. Vis dėlto atsakingas skolinimas ir sukaupti rezervai padės bankams atlaikyti nuostolius, net ir itin nepalankaus scenarijaus atveju.

„Ekonomikos sveikatos būklė, panašu, stabilizuojasi, bet ūkiui vis dar reikia intensyvios terapijos, o iki visiško išgijimo dar laukia ilga reabilitacija“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, siekiant, kad ekonomika vėl tvirtai atsistotų ant kojų, svarbų vaidmenį atlieka stabiliai veikianti ir kapitalo šarvą užsiauginusi finansų sistema. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tiksliam ir efektyviam ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimui.

Kodėl keičia prognozes

Kilus pandemijai, LB dar kovą sudarė tris ekonominės raidos scenarijus. Pirmas staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4%) – U formos nuosmukis. Antras yra užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 %) – ištęstos U formos nuosmukis. Trečias – staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis – 3,4 %) – V formos nuosmukis.

Pagal birželio 5 d. atnaujintą bazinį, t. y. labiausiai tikėtiną, scenarijų numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet kris 9,7 proc. Pagal šį scenarijų ūkio nuosmukis bus ne toks didelis, kaip manyta anksčiau.

Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 %), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (–14 %) ir pramonės (–12,5 %) nuosmukis balandį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai.

Naujausi ekonominiai rodikliai – nuo gegužės pradžios nebemažėjantis darbuotojų skaičius, atsigaunantis gyventojų judėjimas bei vidaus paklausa, nebekrintantis elektros vartojimas – rodo, kad praėjusį mėnesį ekonomikos būklė stabilizavosi ir antrąjį pusmetį pradės atsigauti.

Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužę, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.

Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9%, vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6%, o infliacija sudarys 0,6%.

Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7%, remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių pasekmių. Šis scenarijus, nors ir optimistinis, nėra smarkiai nutolęs nuo realybės, dėl to jis yra pakankamai artimas baziniam scenarijui.

Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17%. Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui.

COVID 19 pandemijos pasekmės šiuo metu yra neabejotinai didžiausia rizika šalies finansų sistemai.

LB ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. Eur, t. y. apie 40% įmonių paskolų portfelio. Greito reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandžio mėn. padidėjo santykinai nedaug, o gegužės pradžioje nekito. Vis dėlto, pandemijos sukelti padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje.

Karantino paskelbimas padarė reikšmingą įtaką Lietuvos kredito rinkai.

Naujų paskolų srautas sumažėjo, išaugo paskolų, kurių mokėjimai atidedami, apimtis. Per 10 savaičių nuo karantino įvedimo naujų būsto paskolų srautas sumažėjo 30%, vartojimo ir kitų paskolų – 37%, paskolų verslui – 17%. Vis dėlto paskolų paklausa jau normalizuojasi, o gegužę, palyginti su balandžiu, duomenys rodo, kad skolinimo tempas padidėjo apie 18%. Galimybes kredituoti verslą bei gyventojus gerina ir LB sprendimas sumažinti anticiklinio kapitalo rezervo normą bankams nuo 1% iki 0%.

Problema – stringantys įmonių atsiskaitymai

COVID-19 padarinių riziką finansų sistemoje ribos per dešimtmetį pagerėjusi įmonių bei bankų finansinė padėtis ir atsakingas skolinimas, neleidęs susidaryti kredito burbulams.

Bankai turi solidų kapitalo rezervą, o įmonės – pakankamas lėšų atsargas, kad įveiktų trumpalaikį likvidumo šoką. Tiesa, palyginti su ankstesne krize, įmonės daug labiau priklauso nuo tarpusavio įsiskolinimų (prekybos kreditų ir įmonių paskolų, iš viso – daugiau nei 12 mlrd. Eur) nei nuo bankų finansavimo (apie 9 mlrd. Eur). Jei pandemijos poveikis užsitęstų ir pradėtų trūkinėti tarpusavio atsiskaitymų grandinė, tai keltų papildomą riziką įmonių finansams.

„Tačiau noriu pabrėžti, kad likvidumo situacija įmonėse yra tikrai geresnė nei buvo 2008 m.“ – žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Naujausi testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra gerai pasirengę atlaikyti ekonomikos šoką. Net ir pasitvirtinus atšiauriajam scenarijui, nors bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų beveik 10 proc. p., bet jie vis dar su atsarga viršytų minimalius reikalavimus.