Dvigubų standartų cinizmas
Iš 99 balsavusių parlamentarų (kur buvo kiti, istorija nutyli) net 82 pasisakė už pilnesnes kišenes. Įdomiausia, kad už tai balsavo ir opozicija, tarp jų – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, nors lygiai prieš mėnesį ji aiškino, kad parlamentinių išlaidų tvarka yra nusistovėjusi ir gana kontroliuojama, todėl nėra būtinybės ką nors keisti.
„Man atrodo, kad tiek, kiek dabar, yra tikrai per akis, visiems užtenka, reikia tik išmintingai su tais pinigais tvarkytis“, – lapkričio 17 d. ji aiškino LRT. Valstiečių atstovas Stasys Jakeliūnas, kurio siūlymu ir buvo įregistruotos minėtos pataisos, tikino, kad lėšos „didžiąja dalimi padidėtų dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo ir dėl techninės korekcijos“. Kodėl, didėjant darbo užmokesčiui, turi didėti ir parlamentarų „kišenpinigiai“, jis nepaaiškino.
Per mėnesį parlamentarai įvairioms su jų veikla susijusioms išlaidoms gali skirti vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą. Šių metų sausį ji buvo 850 Eur, rugsėjį – 926 Eur. „Techniškai“ sutvarkius, kitąmet sumos didės priklausomai nuo VMDU. Per šių metų sausį-rugsėjį parlamentinei veiklai iš viso išleista beveik 900.000 biudžeto eurų. Parlamentarai netaupė: dauguma Seimo narių jiems skirtus pinigus išleido iki cento.
Kam naudojamas priedas prie algos? Tautos išrinktieji juos išleidžia gėlėms, suvenyrams, automobilių remontui, įvairiems leidiniams, vizitinėms kortelėms, veiklos ataskaitoms spausdinti ir platinti, pašto prekėms ir kt. Kokie ir kam gali būti skirti suvenyrai, jei jiems valstietis Aurimas Gaidžiūnas per mėnesį išleido net 2.200 Eur? Arba kanceliarinės prekės už 1.400 Eur – galbūt už tokius pinigus „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius prisipirko pieštukų, trintukų, sąvaržėlių? Kompiuterių ir interneto laikais? Valstietis Tomas Tomilinas aiškina, kad parlamentinės lėšos reikalingos reklamuoti savo veiklą, prisistatyti visuomenei, kurti filmukus apie save – esą visa tai, kas skirta bendrauti su žmonėmis. Tačiau taupant mokesčių mokėtojų pinigus galbūt galima kur kas pigiau „bendrauti su žmonėmis“, pavyzdžiui, gyvai, be „filmukų“? Ar 9.000 eurų, kurie parlamentarams panorėjus dar pasipildys, neužtektų kelionėms susitikti su rinkėjais? Kad jie pamatytų gyvą savo atstovą?
Stiprėja ir Seimo narių aistra kelionėms po užsienius – suma komandiruočių išlaidoms nuo 2015 m. kasmet vis auga. Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė augančias išlaidas sieja su Lietuvos aktyvumu tarptautinėje arenoje. Daugelis parlamentarų turi paaiškinimus savo kelionėms, tačiau ne visi jie – nekvestionuojami. Pavyzdžiui, daug atgarsių sukėlęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vadovės Ritos Tamašunienės prabangus vojažas po Australiją, kur rugpjūtį vyko Okeanijos dieviškojo gailestingumo kongresas. Šio regiono politikų ten nebuvo, užtat Lietuvos Seimas buvo atstovaujamas. Kongresas vyko 3 d., ponios komandiruotė – 11 d. Kas galėtų paneigti, kad tai nebuvo valstiečių dovana / pakišas už valdančiųjų palaikymą?
VŽ nuomone, politikai, iš visų tribūnų suokdami apie taupymą, efektyvų valstybės lėšų valdymą, apie subalansuotą biudžetą, kuriame didesnėms mokytojų algoms „pinigų nenumatyta“, turėtų dažniau pažiūrėti į save veidrodyje. Kol kas ten staiposi tik dvigubų standartų atvaizdai.
