Mokesčių reforma: šis kartas kitoks nebus
Būtų tikrai puiku. Seniai laikas. Tačiau bėga jau antri Seimo ir Vyriausybės kadencijos metai ir tikėjimas, kad šis kartas bus kitoks, mažėja. Kodėl?
Ekonomikos augimas pastaraisiais metais leido didinti mokesčių surinkimą. Todėl Seimas ir Vyriausybė sugebėjo šiek tiek sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems. Padidinta minimali alga ir NPD. Įvestos „Sodros“ įmokų grindys. Apribota maksimali lengvatos suma gyvybės ir pensijų draudimo įmokoms. Gal tai kirtis turtingiems, o gal tiksliau – galvojantiems apie senatvę. Panašu, kad dar ir „vaiko pinigai“ šiek tiek bus padidinti, ir anksčiau ar vėliau pasieks tėvų kišenes. Šie „patobulinimai“ – tai nedideli mokesčių sistemos progresyvumo pakoregavimai. Vienu kitu euru vargingiausiųjų kišenėje bus daugiau. Vienas kitas turtingesnis mažiau sukaups senatvei. Tačiau esminio proveržio iš to nebus.
Tam, kad būtų esminis proveržis, reikia esminio poslinkio valstybės pajamų ir (arba) išlaidų struktūroje.
Dabartiniai valdantieji į Seimą atėjo su pažadu (na, nelabai nauju, bet sakė, kad šis kartas bus kitoks) 30 procentų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, o likusiems padidinti atlyginimus. Ar dar tikite, kad tai įvyks? Aš nelabai. O galėjo būti nemenka paspirtis planui padidinti vidurinės klasės pajamas, ir valstybės valdymo efektyvumas pakeliui būtų išaugęs.
Taip pat buvo pažadas pertvarkyti „Sodros“ sistemą – sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas ir įvesti lubas visoms mokėtojų grupėms. Šis kartas turėjo būti kitoks, tačiau kaip ir ankstesniuose Seimuose, viskas baigėsi nusišnekėjimais (neva, „Sodros“ įmokų lubos – nauda turtingiesiems, o ne vidurinę klasę samdantiems darbdaviams; regis, kai kurie Seimo nariai šventai tiki, kad turtingieji lobsta iš darbo pajamų; o,naivybe...) ir nepagrįstais gąsdinimais (neva, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas, darbdaviai apgaus darbuotojus ir nepadidins atlyginimo; parodykite bent vieną, kuriam įvedant eurą neteisingai perskaičiavo atlyginimą ? tada patikėsiu).
Kai negali sumažinti išlaidų, lieka variantas didinti valstybės biudžeto pajamas.
Sudoroti „šešėlį“ ir taip padidinti valstybės pajamas žadėjo ne tik šis Seimas ir Vyriausybė, bet visi, nuo pat Gedimino Vagnoriaus „žiaurių akcijų“. Bloga žinia, kad „šešėlis“ visiškai neišnyksta niekada, nepaisant valdžios pastangų. Nebent neliktų grynų pinigų ir visi atsiskaitymai būtų fiksuojami elektroniškai, tuomet vienkartinis poveikis „šešėliui“ būtų didelis. Tačiau kol kas „šešėlis“ mažėja augant ekonomikai. Kuo daugiau žmonės uždirba, tuo mažiau jiems paskatų slėpti mokesčius. Taigi, nebus kitaip su „šešėliu“ ir šį kartą. Jis mažės toliau, bet lėtai. Proveržiui pajamų iš to nepakaks.
Dar buvo pažadai ir pasiūlymai įvesti naujų mokesčių (automobilių, cukraus), didinti esamų aprėptį (nekilnojamo turto, paveldėjimo) arba naikinti lengvatas (žemės ūkiui, šildymui, viešbučiams ir pan.). Kuo tai baigėsi, irgi žinome. Neskaitant kosmetinio lengvatų apkarpymo žemės ūkiui (kuris Seime vos nesibaigė dar didesne nauda praktiškai jokių mokesčių nemokančiam ir didžiausias subsidijas gaunančiam sektoriui – žemės įsigijimo išlaidų priskyrimui leidžiamiems atskaitymams), nė vienam rimtesniam pokyčiui drąsos Seime neatsirado. Ar tikrai šioje sesijoje Seimo nariai prabus ir pamatys problemą kitoje šviesoje? Baikit juokus.
Dabar jau nebesuprasi, kas žadėjo, kas ne, bet Seime buvo bandymų įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tam tradiciškai nepritarė Finansų ministerija. Finansų ministerijoje dirbantys žmonės supranta, kad kol nėra išspręsta „Sodros“ įmokų progresyvumo problema, tolesnis gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo didinimas turėtų veikiau priešingą poveikį deklaruojamiems tikslams. Vidutinės ir geriau apmokamos darbo vietos darbdaviams ne atpigtų, o pabrangtų.
Darbo našumas, deja, neauga taip greitai, kaip darbo užmokestis net privačiame sektoriuje, o ką jau kalbėti apie viešą sektorių, kuriame tebedirba visas 100 procentų valstybės tarnautojų. Todėl rezervų ne tai, kad algoms didinti, bet papildomiems mokesčiams kompensuoti nei privataus, nei viešo sektoriaus darbdaviai neturi. Didinti pajamų mokestį šioje situacijoje valstybei reikštų tą patį, kaip bėgikui persišauti koją prieš varžybų startą. Itin dideles pajamas gaunančių asmenų skaičius yra itin mažas. Net jeigu jie nepultų slėpti savo pajamų, jų papildomai sumokėto pajamų mokesčio net iš tolo nepakaktų sumažinti mokesčių naštą vidutiniokams. Todėl Finansų ministerija ir nepritaria izoliuotiems pasiūlymams dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo progresyvumo. Tačiau kol Seimo nariai nesupranta, kad mokesčių sistemos ir „Sodros“ įmokų sistemos pokyčiai turi būti kompleksiniai ir gilūs, šis kartas kitoks negali būti.
Žinoma, neatmestina galimybė, kad Finansų ministerija šį mėnesį pateiks vienokių ar kitokių rimtesnių pokyčių pasiūlymų. Tačiau įstatymus priima Seimas. Ar turi kardinaliems pokyčiams drąsos tie, kurie nesugeba prabalsuoti už priesaiką sulaužiusio asmens pašalinimą iš Seimo? Kažin. Juk daug paprasčiau pešioti vienas kito mundurą, arba kapstytis po LRT reikalus vaizduojant, kad interneto amžiuje LRT vis dar tokia svarbi, kokia gal ir buvo prieš trisdešimt metų. Tikrai, ką ten mokesčių reformos - jeigu Seimas neįves tvarkos LRT, Lietuvai šakės.
Todėl nebus šitas kartas kitoks.
Kitąmet – Prezidento ir savivaldybių rinkimai, o po to Seimo rikimai. Gyvenimo ratas Marijos žemėje nesikeičia.
Kardinalių pokyčių iš Seimo nesulauksime, tačiau tai tiek pat gera žinia, kiek bloga. Ekonomika auga, verslas konkurencingas, mes laisvi, išsilavinę ir inovatyvūs, investicijų srautas didėja. Kadangi Seimas mažai įgalus, tai nesugebės priimti ir nieko blogo. Jeigu negali augančios ekonomikos paskatinti, svarbiausia, kad netrukdytų. Kad ir lėčiau nei galėtume, tikrai pasieksime ir pralenksime ES vidurkį. Viskas bus gerai.
