Mokesčių reforma: šis kartas kitoks nebus

Publikuota: 2018-03-14
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Šis kartas bus kitoks. Tokią žinią apie šį mėnesį žadamus paskelbti tolesnės mokesčių reformos pasiūlymus skelbia premjeras Saulius Skvernelis. Bus sumažintas darbo jėgos apmokestinimas, taip, kad tai pajustų vidurinė klasė.

Būtų tikrai puiku. Seniai laikas. Tačiau bėga jau antri Seimo ir Vyriausybės kadencijos metai ir tikėjimas, kad šis kartas bus kitoks, mažėja. Kodėl?

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais leido didinti mokesčių surinkimą. Todėl Seimas ir Vyriausybė sugebėjo šiek tiek sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems. Padidinta minimali alga ir NPD. Įvestos „Sodros“ įmokų grindys. Apribota maksimali lengvatos suma gyvybės ir pensijų draudimo įmokoms. Gal tai kirtis turtingiems, o gal tiksliau – galvojantiems apie senatvę. Panašu, kad dar ir „vaiko pinigai“ šiek tiek bus padidinti, ir anksčiau ar vėliau pasieks tėvų kišenes. Šie „patobulinimai“ – tai nedideli mokesčių sistemos progresyvumo pakoregavimai. Vienu kitu euru vargingiausiųjų kišenėje bus daugiau. Vienas kitas turtingesnis mažiau sukaups senatvei. Tačiau esminio proveržio iš to nebus.

Tam, kad būtų esminis proveržis, reikia esminio poslinkio valstybės pajamų ir (arba) išlaidų struktūroje.

Dabartiniai valdantieji į Seimą atėjo su pažadu (na, nelabai nauju, bet sakė, kad šis kartas bus kitoks) 30 procentų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, o likusiems padidinti atlyginimus. Ar dar tikite, kad tai įvyks? Aš nelabai. O galėjo būti nemenka paspirtis planui padidinti vidurinės klasės pajamas, ir valstybės valdymo efektyvumas pakeliui būtų išaugęs.

Taip pat buvo pažadas pertvarkyti „Sodros“ sistemą – sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas ir įvesti lubas visoms mokėtojų grupėms. Šis kartas turėjo būti kitoks, tačiau kaip ir ankstesniuose Seimuose, viskas baigėsi nusišnekėjimais (neva, „Sodros“ įmokų lubos – nauda turtingiesiems, o ne vidurinę klasę samdantiems darbdaviams; regis, kai kurie Seimo nariai šventai tiki, kad turtingieji lobsta iš darbo pajamų; o,naivybe...) ir nepagrįstais gąsdinimais (neva, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas, darbdaviai apgaus darbuotojus ir nepadidins atlyginimo; parodykite bent vieną, kuriam įvedant eurą neteisingai perskaičiavo atlyginimą ? tada patikėsiu).

Kai negali sumažinti išlaidų, lieka variantas didinti valstybės biudžeto pajamas.

Sudoroti „šešėlį“ ir taip padidinti valstybės pajamas žadėjo ne tik šis Seimas ir Vyriausybė, bet visi, nuo pat Gedimino Vagnoriaus „žiaurių akcijų“. Bloga žinia, kad „šešėlis“ visiškai neišnyksta niekada, nepaisant valdžios pastangų. Nebent neliktų grynų pinigų ir visi atsiskaitymai būtų fiksuojami elektroniškai, tuomet vienkartinis poveikis „šešėliui“ būtų didelis. Tačiau kol kas „šešėlis“ mažėja augant ekonomikai. Kuo daugiau žmonės uždirba, tuo mažiau jiems paskatų slėpti mokesčius. Taigi, nebus kitaip su „šešėliu“ ir šį kartą. Jis mažės toliau, bet lėtai. Proveržiui pajamų iš to nepakaks.

Dar buvo pažadai ir pasiūlymai įvesti naujų mokesčių (automobilių, cukraus), didinti esamų aprėptį (nekilnojamo turto, paveldėjimo) arba naikinti lengvatas (žemės ūkiui, šildymui, viešbučiams ir pan.). Kuo tai baigėsi, irgi žinome. Neskaitant kosmetinio lengvatų apkarpymo žemės ūkiui (kuris Seime vos nesibaigė dar didesne nauda praktiškai jokių mokesčių nemokančiam ir didžiausias subsidijas gaunančiam sektoriui – žemės įsigijimo išlaidų priskyrimui leidžiamiems atskaitymams), nė vienam rimtesniam pokyčiui drąsos Seime neatsirado. Ar tikrai šioje sesijoje Seimo nariai prabus ir pamatys problemą kitoje šviesoje? Baikit juokus.

Dabar jau nebesuprasi, kas žadėjo, kas ne, bet Seime buvo bandymų įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tam tradiciškai nepritarė Finansų ministerija. Finansų ministerijoje dirbantys žmonės supranta, kad kol nėra išspręsta „Sodros“ įmokų progresyvumo problema, tolesnis gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo didinimas turėtų veikiau priešingą poveikį deklaruojamiems tikslams. Vidutinės ir geriau apmokamos darbo vietos darbdaviams ne atpigtų, o pabrangtų.

Darbo našumas, deja, neauga taip greitai, kaip darbo užmokestis net privačiame sektoriuje, o ką jau kalbėti apie viešą sektorių, kuriame tebedirba visas 100 procentų valstybės tarnautojų. Todėl rezervų ne tai, kad algoms didinti, bet papildomiems mokesčiams kompensuoti nei privataus, nei viešo sektoriaus darbdaviai neturi. Didinti pajamų mokestį šioje situacijoje valstybei reikštų tą patį, kaip bėgikui persišauti koją prieš varžybų startą. Itin dideles pajamas gaunančių asmenų skaičius yra itin mažas. Net jeigu jie nepultų slėpti savo pajamų, jų papildomai sumokėto pajamų mokesčio net iš tolo nepakaktų sumažinti mokesčių naštą vidutiniokams. Todėl Finansų ministerija ir nepritaria izoliuotiems pasiūlymams dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo progresyvumo. Tačiau kol Seimo nariai nesupranta, kad mokesčių sistemos ir „Sodros“ įmokų sistemos pokyčiai turi būti kompleksiniai ir gilūs, šis kartas kitoks negali būti.

Žinoma, neatmestina galimybė, kad Finansų ministerija šį mėnesį pateiks vienokių ar kitokių rimtesnių pokyčių pasiūlymų. Tačiau įstatymus priima Seimas. Ar turi kardinaliems pokyčiams drąsos tie, kurie nesugeba prabalsuoti už priesaiką sulaužiusio asmens pašalinimą iš Seimo? Kažin. Juk daug paprasčiau pešioti vienas kito mundurą, arba kapstytis po LRT reikalus vaizduojant, kad interneto amžiuje LRT vis dar tokia svarbi, kokia gal ir buvo prieš trisdešimt metų. Tikrai, ką ten mokesčių reformos - jeigu Seimas neįves tvarkos LRT, Lietuvai šakės.

Todėl nebus šitas kartas kitoks.

Kitąmet – Prezidento ir savivaldybių rinkimai, o po to Seimo rikimai. Gyvenimo ratas Marijos žemėje nesikeičia.

Kardinalių pokyčių iš Seimo nesulauksime, tačiau tai tiek pat gera žinia, kiek bloga. Ekonomika auga, verslas konkurencingas, mes laisvi, išsilavinę ir inovatyvūs, investicijų srautas didėja. Kadangi Seimas mažai įgalus, tai nesugebės priimti ir nieko blogo. Jeigu negali augančios ekonomikos paskatinti, svarbiausia, kad netrukdytų. Kad ir lėčiau nei galėtume, tikrai pasieksime ir pralenksime ES vidurkį. Viskas bus gerai.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Sausį–vasarį Nacionalinio biudžeto pajamos 3,2% viršijo planą 2

Iš turto pardavimo Valstybės biudžetas gavo 9,2% daugiau pajamų nei prognozuota, o iš mokesčių – 2,3% daugiau.

Finansai
17:22
Nauja tendencija: iš dividendų į vokelius Premium 10

Dividendus dedant į darbuotojams skirtus vokelius, kai įmonė maža ir gali taikyti mažesnį 5% pelno mokesčio...

Finansai
13:02
Didžiausi „Swedbank“ akcininkai nori gilesnio tyrimo dėl pinigų plovimo

Pagrindiniai Švedijos banko „Swedbank“ akcininkai reikalauja, kad banko nusamdyti išorės auditoriai...

Rinkos
11:09
Įsiutę „Danske Bank“ akcininkai vadovams užkūrė klausimų pirtį

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcininkų susirinkimas, pirmadienį vykęs Kopenhagoje, banko vadovams...

Rinkos
11:50
Infliacija lėtėja, darbuotojų daugėja – „Luminor“ gerina Lietuvos BVP prognozę 10

Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei stebėtinas...

Finansai
11:35
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

11:35
Kredito unijos pelną pernai padidino iki 3 mln. Eur 

Lietuvos kredito unijos pernai uždirbo 3 mln. Eur neaudituoto pelno – beveik dukart daugiau nei 2017-aisiais...

Finansai
07:53
Vietoj paprastumo – klajonės po labirintus 1

Ekonomikos ir inovacijos ministerija skaičiuoja verslui sumažėsiančias išlaidas dėl esą sumažintos...

Finansai
05:50
Naudos gavėjų mokesčių rojuose tyko nauji išbandymai  Premium

Neužtikrinus, kad mokesčių rojais pripažintose teritorijose registruotos bendrovės vykdo ekonominę veiklą, jų...

Finansai
05:45
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
Gyventojų pajamų deklaravimo startą VMI planuoja kovo 20 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia pajamų deklaravimo startą. Šiemet yra paruošta 1,9 mln.

Finansai
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Labiausiai asmeniniai finansai nukentės atostogaujant 2019 m. gruodį Premium 3

Norint sužinoti, kokį mėnesį geriausiai eiti atostogų, kad mėnesio atlygis būtų didžiausias, reikia įvertinti...

Finansai
2019.03.18
Estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono 13

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali...

Finansai
2019.03.17
Ką daryti su pensija? Skamba liftuose ir koridoriuose Premium 9

Ypač aštriai šis klausimas iškilo gavus pirmąjį darbo užmokestį šiais metais su nuskaičiuotu 1,8 proc. į...

Verslo klasė
2019.03.16
Baltarusiai privatizuoja alaus daryklą „Krinica“ ir dar 4 stambias įmones  Premium

Baltarusijos vyriausybė planuoja privatizuoti penkias stambias kompanijas, taip pat dar parduoti 600 įmonių...

Pramonė
2019.03.15
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Keletas gamybos sektorių išsiskiria stebėtinu pelnų augimu Premium

Apdirbamojoje pramonėje ikimokestinio pelno augimu pernai išsiskyrė transporto priemonių ir įrangos gamybos,...

Pramonė
2019.03.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau