Mokesčių reforma: šis kartas kitoks nebus

Publikuota: 2018-03-14
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Šis kartas bus kitoks. Tokią žinią apie šį mėnesį žadamus paskelbti tolesnės mokesčių reformos pasiūlymus skelbia premjeras Saulius Skvernelis. Bus sumažintas darbo jėgos apmokestinimas, taip, kad tai pajustų vidurinė klasė.

Būtų tikrai puiku. Seniai laikas. Tačiau bėga jau antri Seimo ir Vyriausybės kadencijos metai ir tikėjimas, kad šis kartas bus kitoks, mažėja. Kodėl?

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais leido didinti mokesčių surinkimą. Todėl Seimas ir Vyriausybė sugebėjo šiek tiek sumažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems. Padidinta minimali alga ir NPD. Įvestos „Sodros“ įmokų grindys. Apribota maksimali lengvatos suma gyvybės ir pensijų draudimo įmokoms. Gal tai kirtis turtingiems, o gal tiksliau – galvojantiems apie senatvę. Panašu, kad dar ir „vaiko pinigai“ šiek tiek bus padidinti, ir anksčiau ar vėliau pasieks tėvų kišenes. Šie „patobulinimai“ – tai nedideli mokesčių sistemos progresyvumo pakoregavimai. Vienu kitu euru vargingiausiųjų kišenėje bus daugiau. Vienas kitas turtingesnis mažiau sukaups senatvei. Tačiau esminio proveržio iš to nebus.

Tam, kad būtų esminis proveržis, reikia esminio poslinkio valstybės pajamų ir (arba) išlaidų struktūroje.

Dabartiniai valdantieji į Seimą atėjo su pažadu (na, nelabai nauju, bet sakė, kad šis kartas bus kitoks) 30 procentų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, o likusiems padidinti atlyginimus. Ar dar tikite, kad tai įvyks? Aš nelabai. O galėjo būti nemenka paspirtis planui padidinti vidurinės klasės pajamas, ir valstybės valdymo efektyvumas pakeliui būtų išaugęs.

Taip pat buvo pažadas pertvarkyti „Sodros“ sistemą – sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas ir įvesti lubas visoms mokėtojų grupėms. Šis kartas turėjo būti kitoks, tačiau kaip ir ankstesniuose Seimuose, viskas baigėsi nusišnekėjimais (neva, „Sodros“ įmokų lubos – nauda turtingiesiems, o ne vidurinę klasę samdantiems darbdaviams; regis, kai kurie Seimo nariai šventai tiki, kad turtingieji lobsta iš darbo pajamų; o,naivybe...) ir nepagrįstais gąsdinimais (neva, sujungus darbdavio ir darbuotojo įmokas, darbdaviai apgaus darbuotojus ir nepadidins atlyginimo; parodykite bent vieną, kuriam įvedant eurą neteisingai perskaičiavo atlyginimą ? tada patikėsiu).

Kai negali sumažinti išlaidų, lieka variantas didinti valstybės biudžeto pajamas.

Sudoroti „šešėlį“ ir taip padidinti valstybės pajamas žadėjo ne tik šis Seimas ir Vyriausybė, bet visi, nuo pat Gedimino Vagnoriaus „žiaurių akcijų“. Bloga žinia, kad „šešėlis“ visiškai neišnyksta niekada, nepaisant valdžios pastangų. Nebent neliktų grynų pinigų ir visi atsiskaitymai būtų fiksuojami elektroniškai, tuomet vienkartinis poveikis „šešėliui“ būtų didelis. Tačiau kol kas „šešėlis“ mažėja augant ekonomikai. Kuo daugiau žmonės uždirba, tuo mažiau jiems paskatų slėpti mokesčius. Taigi, nebus kitaip su „šešėliu“ ir šį kartą. Jis mažės toliau, bet lėtai. Proveržiui pajamų iš to nepakaks.

Dar buvo pažadai ir pasiūlymai įvesti naujų mokesčių (automobilių, cukraus), didinti esamų aprėptį (nekilnojamo turto, paveldėjimo) arba naikinti lengvatas (žemės ūkiui, šildymui, viešbučiams ir pan.). Kuo tai baigėsi, irgi žinome. Neskaitant kosmetinio lengvatų apkarpymo žemės ūkiui (kuris Seime vos nesibaigė dar didesne nauda praktiškai jokių mokesčių nemokančiam ir didžiausias subsidijas gaunančiam sektoriui – žemės įsigijimo išlaidų priskyrimui leidžiamiems atskaitymams), nė vienam rimtesniam pokyčiui drąsos Seime neatsirado. Ar tikrai šioje sesijoje Seimo nariai prabus ir pamatys problemą kitoje šviesoje? Baikit juokus.

Dabar jau nebesuprasi, kas žadėjo, kas ne, bet Seime buvo bandymų įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tam tradiciškai nepritarė Finansų ministerija. Finansų ministerijoje dirbantys žmonės supranta, kad kol nėra išspręsta „Sodros“ įmokų progresyvumo problema, tolesnis gyventojų pajamų mokesčio progresyvumo didinimas turėtų veikiau priešingą poveikį deklaruojamiems tikslams. Vidutinės ir geriau apmokamos darbo vietos darbdaviams ne atpigtų, o pabrangtų.

Darbo našumas, deja, neauga taip greitai, kaip darbo užmokestis net privačiame sektoriuje, o ką jau kalbėti apie viešą sektorių, kuriame tebedirba visas 100 procentų valstybės tarnautojų. Todėl rezervų ne tai, kad algoms didinti, bet papildomiems mokesčiams kompensuoti nei privataus, nei viešo sektoriaus darbdaviai neturi. Didinti pajamų mokestį šioje situacijoje valstybei reikštų tą patį, kaip bėgikui persišauti koją prieš varžybų startą. Itin dideles pajamas gaunančių asmenų skaičius yra itin mažas. Net jeigu jie nepultų slėpti savo pajamų, jų papildomai sumokėto pajamų mokesčio net iš tolo nepakaktų sumažinti mokesčių naštą vidutiniokams. Todėl Finansų ministerija ir nepritaria izoliuotiems pasiūlymams dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo progresyvumo. Tačiau kol Seimo nariai nesupranta, kad mokesčių sistemos ir „Sodros“ įmokų sistemos pokyčiai turi būti kompleksiniai ir gilūs, šis kartas kitoks negali būti.

Žinoma, neatmestina galimybė, kad Finansų ministerija šį mėnesį pateiks vienokių ar kitokių rimtesnių pokyčių pasiūlymų. Tačiau įstatymus priima Seimas. Ar turi kardinaliems pokyčiams drąsos tie, kurie nesugeba prabalsuoti už priesaiką sulaužiusio asmens pašalinimą iš Seimo? Kažin. Juk daug paprasčiau pešioti vienas kito mundurą, arba kapstytis po LRT reikalus vaizduojant, kad interneto amžiuje LRT vis dar tokia svarbi, kokia gal ir buvo prieš trisdešimt metų. Tikrai, ką ten mokesčių reformos - jeigu Seimas neįves tvarkos LRT, Lietuvai šakės.

Todėl nebus šitas kartas kitoks.

Kitąmet – Prezidento ir savivaldybių rinkimai, o po to Seimo rikimai. Gyvenimo ratas Marijos žemėje nesikeičia.

Kardinalių pokyčių iš Seimo nesulauksime, tačiau tai tiek pat gera žinia, kiek bloga. Ekonomika auga, verslas konkurencingas, mes laisvi, išsilavinę ir inovatyvūs, investicijų srautas didėja. Kadangi Seimas mažai įgalus, tai nesugebės priimti ir nieko blogo. Jeigu negali augančios ekonomikos paskatinti, svarbiausia, kad netrukdytų. Kad ir lėčiau nei galėtume, tikrai pasieksime ir pralenksime ES vidurkį. Viskas bus gerai.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pasikeitė darbuotojų skaičiaus apskaičiavimas

2018 m. rugsėjo 22 d. įsigaliojo atnaujintos vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisyklės.

Finansai
2018.09.25
GPAIS rakštis: svarstomas naujas pereinamojo laikotarpio terminas Premium 5

Verslininkams su nerimu laukiant spalio 1 d., kai baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos...

Finansai
2018.09.25
VMI pripažino, kad paskolų gausa netrukdo sumažinti pelno mokestį Premium

Mokesčių mokėtojai gali prašyti VMI grąžinti pelno mokesčio permoką, kuri susidarė dėl to, kad anksčiau...

Finansai
2018.09.25
Tyrimas: Lietuva nesurenka beveik 1 mlrd. Eur potencialaus PVM 14

Nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepriemoka Lietuvoje per metus sumažėjo 1 proc. punktu, iki 25% šalies...

Finansai
2018.09.25
Elektromobiliams siūloma pelno mokesčio lengvata 12

Šalies įmonėms, įsigysiančioms elektromobilius, nuo kitų metų gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. 

Finansai
2018.09.24
Apeliacinis teismas: ilgalaikiai ir neapibrėžti reikalavimai viešuosiuose pirkimuose yra draudžiami Rėmėjo turinys 1

Viešojo pirkimo sąlygose konkurso dalyviams negali būti keliamas reikalavimas įvardinti tiekiamos įrangos...

Finansai
2018.09.24
VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet kiek išaugo 2

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja...

Finansai
2018.09.21
Odontologijos priemonėms siūlo įteisinti 9% PVM 7

Visomso dontologijos medžiagoms, priemonėms, instrumentams bei aparatams nuo 2019 m. kovo siūloma taikyti...

Finansai
2018.09.20
Verslas ragina dar kartą pratęsti GPAIS pereinamąjį laikotarpį 6

Spalio 1 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS),...

Valstybės kontrolė rekomenduoja didinti rezervą sunkmečiui

Lietuvos ekonomikos kylanti temperatūra signalizuoja apie būtinybę sparčiau didinti finansinį rezervą, skirtą...

Finansai
2018.09.20
Finansų ministerijos atstovas: 2008-ųjų biudžetas neatitiko fiskalinės drausmės 6

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies...

Verslo aplinka
2018.09.19
Rekordinis algų augimas Lietuvoje: kas po juo slypi Premium 10

Naujausiais duomenimis, Lietuvos metinis algų augimas perkopė 10% ir buvo sparčiausias nuo finansų krizės...

Vadyba
2018.09.19
Smulkų ir vidutinį verslą „SME Finance“ finansuoja greičiau   Rėmėjo turinys 7

Didžiausia Baltijos šalyse smulkaus ir vidutinio verslo nebankinio finansavimo įmonė „SME Finance“ savo...

Finansai
2018.09.19
Optimizuota įmonės veikla – jaukas investicijoms Rėmėjo turinys

Rugsėjo 20 d. startuosianti kasmetinė verslo konferencija „Gazelė“ sugrįžta atsinaujinusi – su daugiau...

Finansai
2018.09.18
Galima perspektyva: didinti pensinį amžių Premium 18

Norint didinti pensijas, reikia sudaryti žmonėms kuo patrauklesnes sąlygas senatvei kaupti papildomai,...

Finansai
2018.09.18
Pristatyti naujieji eurų banknotai

Pirmadienį pristatyti naujieji 100 ir 200 Eur banknotai, kurie apyvartoje pasirodys kitų metų gegužę.

Finansai
2018.09.17
Po VMI dėmesio mėsos sektoriui – augo atlyginimai bei sumokėti mokesčiai 2

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliu – VMI) praneša, kad...

Agroverslas
2018.09.17
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
„Inditex“ pasiekė rekordines aukštumas

Ispanijos mados milžinės „Inditex“ 2018 m. pirmojo pusmečio pardavimo pajamos viršijo 12 mlrd. Eur, pelnas...

Seime – siūlymas didinti fondų investicijas Lietuvoje 5

Valdžia ieško būdų, kaip pensijų bei investicijų fondus, draudimo įmones priversti investuoti Lietuvoje, o ne...

Rinkos
2018.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau