Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą?

Publikuota: 2018-02-19
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į Europą orientuotų fondų valdomas turtas per dešimt metų išaugo daugiau kaip 222 kartus – nuo 330 milijonų eurų 2006 metais iki 73,3 milijardo eurų 2017 metų viduryje. Ir tai dar ne pabaiga. 

„Intermediate Capital Group“ 2017-ųjų pabaigoje paskelbė, kad po sėkmingos lėšų rinkimų kampanijos turi sukaupę  5,2 mlrd eurų, kurie bus skirti skolinti vidutinio dydžio Europos kompanijoms. 

Tiesioginio skolinimo fondai atsirado JAV, iš kur netruko persikelti į Didžiąją Britaniją, o dabar savo veiklą plečia ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Jų tikslas - skolinti įmonėms, kurios yra per mažos užsitikrinti reikiamą kapitalą rinkoje, arba pinigai keliauja tokias įmones nusprendusiems įsigyti privatiems fondams.    

Tiesioginio skolinimo fondų populiarumas pradėjo sparčiai augti per finansinę krizę, kuri atsiliepė bankų  sektoriui. Bankai buvo priversti „išsivalyti balansus“ nuo rizikingesnių paskolų, tad šiame segmente atsirado vietos naujiems žaidėjams. Tačiau apie tiesioginio skolinimo fondus retai išgirstame Lietuvos kontekste. 

Papildomos kapitalo pritraukimo formos Lietuvoje būtų taip pat sveikintinos. Jos padidintų konkurenciją ir bankų paskolų išdavimo sektoriuje, leistų plėstis inovatyviems verslams. Tačiau fondams, kurie JAV ar Europoje žvalgosi į vidutinio dydžio įmones, Lietuvos verslo subjektai gali pasirodyti tiesiog per maži. Pavyzdžiui, jau minėto „Intermediate Capital Group“ vidutinė paskola yra  140 mln. eurų, bet gali siekti ir 400 mln. Lietuvos mastais tai jau yra didelės paskolos. Net į 35-50 mln. eurų paskolos, kurios, ekspertų nuomone, gali būti perspektyvus tiesioginį skolinimą vystančių fondų segmentas, imančių subjektų skaičius Lietuvoje nėra didelis, o ir bankai stengtųsi neprarasti rinkos dalies. 

Situacija gali pasikeisti, jei fondai, sukaupę reikšmingas sumas skolinimui, neberas tinkamų būdų kapitalui “įdarbinti” ir ims žvalgytis naujų, bet mažesnių rinkų. O tokių ženklų jau matyti. Fonduose yra susikaupę dešimtys milijardų eurų, kurie yra neišnaudoti paskoloms. Tad prasideda diskusijos, ar fondai ieškos naujų skolinimo krypčių, ar bus priversti pasitraukti iš rinkos. 

Kitas svarbus aspektas - Lietuvos finansiniame sektoriuje bankai ryškiai vyrauja ir naujų žaidėjų atėjimas į paskolų rinką nebūtų lengvas. Apskritai Europoje bankai verslo paskolų sektoriuje yra įsitvirtinę kur kas stipriau nei JAV.  2015 m. bankų paskolos nefinansiniam verslo sektoriui JAV sudarė 24 proc. verslo finansavimo, Europoje - 74 proc. Todėl naujų finansavimo būdų atsiradimas, nesant stiprių sukrėtimų, tokių kaip praėjusio dešimtmečio finansinė krizė, dažniausiai vyksta lėtai. 

Tačiau yra ir katalizatorių, kurie skatina tokių fondų dėmesį. Europoje nėra vienodos teisinės bazės, ypač bankroto teisės srityje, todėl fondams tenka kiekvienoje šalyje vertinti, kokią riziką jie prisiima ir koks yra galimas pelnas. Pastaruoju metu perspektyviomis tiesioginio skolinimo kryptimis laikomos Šiaurės Europos šalys, kurios yra vertinamos kaip kreditoriams palankios  įmonių nemokumo atvejais[1]. 

Žinoma, svarbu ir bendras valstybės institucijų požiūris į tokio skolinimo galimybes. 

Pastaraisiais metais Vokietija, Prancūzija ir Italija supaprastino reikalavimus fondams, kurie teikia tiesiogines paskolas. Lietuvoje vien teisinės bazės supaprastinimas greičiausia nebūtų efektyvus  dėl mažo rinkos dydžio, todėl perspektyviau būtų institucijoms siekti, kad tiesioginių paskolų fondų veikla būtų kuo aiškiau apibrėžta ES teisės aktais, kurie suteiktų fondams galimybes laisviau veikti visoje ES erdvėje ir verstų mažiau derintis prie kiekvienos šalies nacionalinių ypatumų. 

Manyčiau, tai suteiktų galimybes tiesioginio skolinimo fondams žengti į mažesnes rinkas, o Lietuvos įmonėms sukurtų dar vieną būdą prisitraukti papildomą kapitalą.

[1] http://www.whatinvestment.co.uk/europe-begins-to-position-itself-as-a-direct-lending-competitor-2554336

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šiemet valdžia jau turi 70 mln. Eur perteklių 3

2018 metų sausio-vasario mėnesių centrinės valdžios perteklius buvo 70 mln. Eur ir sudarė 0,2% prognozuojamo...

Finansai
2018.03.30
Vyriausybės ataskaitoje – naujos kovos su šešėliu priemonės

Gyventojai gali sulaukti galimybės susigrąžinti sumokėtus mokesčius, jeigu perka paslaugas iš sektorių,...

Finansai
2018.03.30
Pro šalį nutekanti energija 9

Naujas Finansų ministerijos sukurtas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas programuoja painiavą, bankrotų...

Verslo aplinka
2018.03.30
Jaunoms šeimoms regionuose žadama skirti penkiskart daugiau lėšų 2

Pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms šiais metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti 2...

Verslo aplinka
2018.03.29
Apie 150-čiai viešųjų įstaigų FM siūlo privalomą auditą 1

Finansų ministerija siūlo nustatyti, kad stambesnės viešosios įstaigos ir labdaros bei paramos fondai...

Finansai
2018.03.29
Seimo Biudžeto komitetas nagrinės kelių vyriausybių finansų politiką 4

Seimas pavedė savo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) per vienerius metus atlikti parlamentinį tyrimą dėl...

Finansai
2018.03.29
Mokestinių ginčų komisijos nariams – dvi kadencijos

Vyriausybė pritarė įstatymo pataisai, kuri apriboja Mokestinių ginčų komisijos narių kadencijų skaičių iki...

Finansai
2018.03.29
Rezerviniame fonde švilpauja vėjai 19

Kas atsitinka, kai sunkmetis užpuola šalį, kurios pinigų aruoduose švilpauja vėjai, parodė 2009–2012-ieji:...

Finansai
2018.03.29
Naujas nemokumo apibrėžimas: jei neuždirbi pelno – bankrutuoji Premium 15

Jei naujame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte pasiūlytas nemokumo apibrėžimas bus įtrauktas į...

Pramonė
2018.03.29
Jeigu krizė būtų rytoj, pinigų valstybės rezervo užtektų kelioms dienoms Premium 7

Šiuo metu Rezerviniame fonde Lietuva turi 0,3% BVP dydžio sumą, Estija 2018 m. planuoja sukaupti 7,7% BVP...

Verslo aplinka
2018.03.29
Transporto lizingo portfelis didėja, bet rinkos perkaitimo grėsmės nėra Premium

2017 m. augusios transporto lizingo rinkos krepšelis pasiekė prieš krizę buvusį lygį, bet tai nėra perkaitimo...

Transportas
2018.03.29
Siūloma neriboti NT kredito gavėjo teisės pasirinkti valiutą 1

Ministrų kabinetas nesutinka su Seime gimusiu pasiūlymu apriboti su nekilnojamuoju turtu (NT) susijusio...

Verslo aplinka
2018.03.28
Ką „Girteka“ veikia finansų rinkose Premium

Finansų rinkas su jomis nesusijusią veiklą vykdančios bendrovės gali panaudoti ne vien kapitalui pritraukti,...

Rinkos
2018.03.28
Siūlo mokėti darbo užmokestį keturis kartus per mėnesį 21

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ tikisi, kad mokant atlyginimą keturis kartus per mėnesį, pagerės žemiau...

Finansai
2018.03.27
Sąskaitų finansavimo bendrovė „Debifo“ patrigubino pajamas 2

Sąskaitų finansavimo bendrovės „Debifo“ klientų skaičius per 2017 m. padidėjo nuo 50 iki 153.

Finansai
2018.03.27
Mokesčių permokos jau pasiekė 15.700 gyventojų

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys dar tikslina duomenis apie...

Finansai
2018.03.27
Skvernelis prakalbo apie naujų mokesčių riziką 12

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad rengiantis mokesčių peržiūrai yra tam tikra naujų...

Finansai
2018.03.27
EK mokesčių planavimo tyrimas: palyginti su Estija, Lietuva – nekalta avelė Premium

Europos Komisijos ataskaita parodė, kad agresyvaus mokesčių planavimo schemos naudojamos daugelyje ES...

Finansai
2018.03.27
Putino supratimas apie teisingus mokesčius: didesnė našta gyventojams Premium 3

Kovo pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tuomet dar laukęs savo perrinkimo, žadėjo taip...

Verslo aplinka
2018.03.26
Norime sočios senatvės? Mokykimės iš senjoro Česlovo 3

Ar tikrai mes norime nubraukti viską, kas buvo pasiekta per Lietuvos nepriklausomybės metus skatinant žmonių...

Finansai
2018.03.26

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau