Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą?

Publikuota: 2018-02-19
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į Europą orientuotų fondų valdomas turtas per dešimt metų išaugo daugiau kaip 222 kartus – nuo 330 milijonų eurų 2006 metais iki 73,3 milijardo eurų 2017 metų viduryje. Ir tai dar ne pabaiga. 

„Intermediate Capital Group“ 2017-ųjų pabaigoje paskelbė, kad po sėkmingos lėšų rinkimų kampanijos turi sukaupę  5,2 mlrd eurų, kurie bus skirti skolinti vidutinio dydžio Europos kompanijoms. 

Tiesioginio skolinimo fondai atsirado JAV, iš kur netruko persikelti į Didžiąją Britaniją, o dabar savo veiklą plečia ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Jų tikslas - skolinti įmonėms, kurios yra per mažos užsitikrinti reikiamą kapitalą rinkoje, arba pinigai keliauja tokias įmones nusprendusiems įsigyti privatiems fondams.    

Tiesioginio skolinimo fondų populiarumas pradėjo sparčiai augti per finansinę krizę, kuri atsiliepė bankų  sektoriui. Bankai buvo priversti „išsivalyti balansus“ nuo rizikingesnių paskolų, tad šiame segmente atsirado vietos naujiems žaidėjams. Tačiau apie tiesioginio skolinimo fondus retai išgirstame Lietuvos kontekste. 

Papildomos kapitalo pritraukimo formos Lietuvoje būtų taip pat sveikintinos. Jos padidintų konkurenciją ir bankų paskolų išdavimo sektoriuje, leistų plėstis inovatyviems verslams. Tačiau fondams, kurie JAV ar Europoje žvalgosi į vidutinio dydžio įmones, Lietuvos verslo subjektai gali pasirodyti tiesiog per maži. Pavyzdžiui, jau minėto „Intermediate Capital Group“ vidutinė paskola yra  140 mln. eurų, bet gali siekti ir 400 mln. Lietuvos mastais tai jau yra didelės paskolos. Net į 35-50 mln. eurų paskolos, kurios, ekspertų nuomone, gali būti perspektyvus tiesioginį skolinimą vystančių fondų segmentas, imančių subjektų skaičius Lietuvoje nėra didelis, o ir bankai stengtųsi neprarasti rinkos dalies. 

Situacija gali pasikeisti, jei fondai, sukaupę reikšmingas sumas skolinimui, neberas tinkamų būdų kapitalui “įdarbinti” ir ims žvalgytis naujų, bet mažesnių rinkų. O tokių ženklų jau matyti. Fonduose yra susikaupę dešimtys milijardų eurų, kurie yra neišnaudoti paskoloms. Tad prasideda diskusijos, ar fondai ieškos naujų skolinimo krypčių, ar bus priversti pasitraukti iš rinkos. 

Kitas svarbus aspektas - Lietuvos finansiniame sektoriuje bankai ryškiai vyrauja ir naujų žaidėjų atėjimas į paskolų rinką nebūtų lengvas. Apskritai Europoje bankai verslo paskolų sektoriuje yra įsitvirtinę kur kas stipriau nei JAV.  2015 m. bankų paskolos nefinansiniam verslo sektoriui JAV sudarė 24 proc. verslo finansavimo, Europoje - 74 proc. Todėl naujų finansavimo būdų atsiradimas, nesant stiprių sukrėtimų, tokių kaip praėjusio dešimtmečio finansinė krizė, dažniausiai vyksta lėtai. 

Tačiau yra ir katalizatorių, kurie skatina tokių fondų dėmesį. Europoje nėra vienodos teisinės bazės, ypač bankroto teisės srityje, todėl fondams tenka kiekvienoje šalyje vertinti, kokią riziką jie prisiima ir koks yra galimas pelnas. Pastaruoju metu perspektyviomis tiesioginio skolinimo kryptimis laikomos Šiaurės Europos šalys, kurios yra vertinamos kaip kreditoriams palankios  įmonių nemokumo atvejais[1]. 

Žinoma, svarbu ir bendras valstybės institucijų požiūris į tokio skolinimo galimybes. 

Pastaraisiais metais Vokietija, Prancūzija ir Italija supaprastino reikalavimus fondams, kurie teikia tiesiogines paskolas. Lietuvoje vien teisinės bazės supaprastinimas greičiausia nebūtų efektyvus  dėl mažo rinkos dydžio, todėl perspektyviau būtų institucijoms siekti, kad tiesioginių paskolų fondų veikla būtų kuo aiškiau apibrėžta ES teisės aktais, kurie suteiktų fondams galimybes laisviau veikti visoje ES erdvėje ir verstų mažiau derintis prie kiekvienos šalies nacionalinių ypatumų. 

Manyčiau, tai suteiktų galimybes tiesioginio skolinimo fondams žengti į mažesnes rinkas, o Lietuvos įmonėms sukurtų dar vieną būdą prisitraukti papildomą kapitalą.

[1] http://www.whatinvestment.co.uk/europe-begins-to-position-itself-as-a-direct-lending-competitor-2554336

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ekonomistai: mokesčių pakeitimai padidins pajamas, bet būtinos reformos 22

Dauguma ekonomistų sako, kad sausį įsigaliojantys mokesčių pakeitimai pagerins žmonių gyvenimą, nes padidins...

Finansai
2018.12.31
Suomių mokesčių administratorius: ir Kalėdų seneliai turi mokėti mokesčius 1

Prieš prasidedant kalėdiniam šurmuliui Suomijos mokesčių administratorius įspėjo, kad laisvai samdomi Kalėdų...

Verslo aplinka
2018.12.30
Ekspertų apklausa: kurie 2018 m. ekonomikos įvykiai buvo svarbiausi 5

Svarbiausias 2018-ųjų Lietuvos ekonominis įvykis buvo šalies tapimas Ekonominio bendradarbiavimo o ir plėtros...

Verslo aplinka
2018.12.28
11 mėnesių centrinės valdžios perviršis – 377 mln. Eur

Finansų ministerijos duomenimis, 2018 metų sausio-lapkričio mėnesių centrinės valdžios perviršis buvo 377,3...

Finansai
2018.12.28
II pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis 7

Antroje pensijų pakopoje galima kaupti ir didesnėmis sumomis nei 3% nuo atlyginimo – 3% viršijančioms įmokoms...

Finansai
2018.12.28
Iki, 2018 metai, sveiki, dar įdomesni 2019 metai! 1

Devynerius metus iš eilės auganti Lietuvos ekonomika įpratino mus prie tokių teigiamų žodžių kaip „augti“,...

Finansai
2018.12.28
ES direktyvoje – baigtinis įrodymų sąrašas taikant 0% PVM Premium

Europos Sąjungos Taryba patvirtino „greitus“ PVM direktyvos pataisymus, kurie palengvins verslui 0% PVM...

Finansai
2018.12.28
2019 m. laukia 30 mokesčių pakeitimų, amnestija ir gėdos stulpas 15

Kitais metais laukia mažesnė mokesčių našta darbo užmokesčiui, kitokių pajamų mokesčių lengvatų. Taip pat bus...

Finansai
2018.12.28
„Sodra“ vaiko priežiūros išmokas už gruodį išmoka anksčiau 2

Tėvams „Sodra“ nusprendė anksčiau išmokėti vaiko priežiūros išmokas už gruodį, todėl šį mėnesį šeimos išmokų...

Finansai
2018.12.27
Tarp Baltijos šalių daugiausiai būstui planuoja skolintis Lietuvoje 3

Lietuviai palankiausiai iš Baltijos šalių gyventojų žiūri į skolinimąsi ir planuoja daugiausiai skolintis...

Finansai
2018.12.27
Didžiausia algų mediana Lietuvoje lapkritį – virš 10.000 Eur

Nauji „Sodros“ duomenys parodo, kuriose įmonėse vyravo didžiausios atlyginimų medianos lapkritį.

Vadyba
2018.12.27
Mokesčių amnestija galios ne visiems 3

Pirmąjį kitų metų pusmetį gyventojai ir įmonės galės nebaudžiami deklaruoti pamirštus sumokėti ar nuslėptus...

Finansai
2018.12.27
Svarbiausi mokesčių pokyčiai: prekybos sektoriui 2019 m. bus sunkūs Premium 1

Ateinančiais metais prekybos sektoriuje bus labai daug pasikeitimų, verslui tai bus sunkus laikas. Vien jau...

„Sodra“ prašo pranešimus apie darbo pradžią pateikti anksčiau 3

„Sodra“ rengiasi įmokų ir pensijų socialinio draudimo pokyčiams kitų metų pradžioje ir informacinėse...

Finansai
2018.12.21
Traukiasi Vilniaus apskrities VMI viršininkė

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Glumbakienė savo noru pasitraukė iš...

Finansai
2018.12.21
Suraskite save: 1-ojo, 1.000-ojo, 500.000-ojo gyventojo pajamos 36

Gyventojų apmokestinamųjų pajamų pjūvis rodo, kad pirmieji dešimt gyventojų per metus gavo virš 1 mln. Eur...

Finansai
2018.12.21
Lietuva apsisprendė dėl 60% ES lėšų iš 2014–2020 m. fondų

Į Europos ekonomiką iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų investuota 405 mlrd. Eur. Lietuva atsilieka...

Finansai
2018.12.20
Pakoreguota būsto kredito netesybų tvarka 3

Seimas pakoregavo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatas, susijusias su netesybomis.

Verslo aplinka
2018.12.20
Prezidentė pasirašė 2019 m. valstybės biudžetą 4

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą 2019 m. valstybės biudžetą.

Verslo aplinka
2018.12.20
Ministerija pasiūlė savas „Metrail“ taikos sutarties sąlygas, verslas jas vadina pasityčiojimu Premium 8

2018-uosius palydėti 1.800-ams Lietuvos įmonių, ko gero, teks taip ir nepasirašius taikos sutarties su...

Finansai
2018.12.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau