Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą?

Publikuota: 2018-02-19
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į Europą orientuotų fondų valdomas turtas per dešimt metų išaugo daugiau kaip 222 kartus – nuo 330 milijonų eurų 2006 metais iki 73,3 milijardo eurų 2017 metų viduryje. Ir tai dar ne pabaiga. 

„Intermediate Capital Group“ 2017-ųjų pabaigoje paskelbė, kad po sėkmingos lėšų rinkimų kampanijos turi sukaupę  5,2 mlrd eurų, kurie bus skirti skolinti vidutinio dydžio Europos kompanijoms. 

Tiesioginio skolinimo fondai atsirado JAV, iš kur netruko persikelti į Didžiąją Britaniją, o dabar savo veiklą plečia ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Jų tikslas - skolinti įmonėms, kurios yra per mažos užsitikrinti reikiamą kapitalą rinkoje, arba pinigai keliauja tokias įmones nusprendusiems įsigyti privatiems fondams.    

Tiesioginio skolinimo fondų populiarumas pradėjo sparčiai augti per finansinę krizę, kuri atsiliepė bankų  sektoriui. Bankai buvo priversti „išsivalyti balansus“ nuo rizikingesnių paskolų, tad šiame segmente atsirado vietos naujiems žaidėjams. Tačiau apie tiesioginio skolinimo fondus retai išgirstame Lietuvos kontekste. 

Papildomos kapitalo pritraukimo formos Lietuvoje būtų taip pat sveikintinos. Jos padidintų konkurenciją ir bankų paskolų išdavimo sektoriuje, leistų plėstis inovatyviems verslams. Tačiau fondams, kurie JAV ar Europoje žvalgosi į vidutinio dydžio įmones, Lietuvos verslo subjektai gali pasirodyti tiesiog per maži. Pavyzdžiui, jau minėto „Intermediate Capital Group“ vidutinė paskola yra  140 mln. eurų, bet gali siekti ir 400 mln. Lietuvos mastais tai jau yra didelės paskolos. Net į 35-50 mln. eurų paskolos, kurios, ekspertų nuomone, gali būti perspektyvus tiesioginį skolinimą vystančių fondų segmentas, imančių subjektų skaičius Lietuvoje nėra didelis, o ir bankai stengtųsi neprarasti rinkos dalies. 

Situacija gali pasikeisti, jei fondai, sukaupę reikšmingas sumas skolinimui, neberas tinkamų būdų kapitalui “įdarbinti” ir ims žvalgytis naujų, bet mažesnių rinkų. O tokių ženklų jau matyti. Fonduose yra susikaupę dešimtys milijardų eurų, kurie yra neišnaudoti paskoloms. Tad prasideda diskusijos, ar fondai ieškos naujų skolinimo krypčių, ar bus priversti pasitraukti iš rinkos. 

Kitas svarbus aspektas - Lietuvos finansiniame sektoriuje bankai ryškiai vyrauja ir naujų žaidėjų atėjimas į paskolų rinką nebūtų lengvas. Apskritai Europoje bankai verslo paskolų sektoriuje yra įsitvirtinę kur kas stipriau nei JAV.  2015 m. bankų paskolos nefinansiniam verslo sektoriui JAV sudarė 24 proc. verslo finansavimo, Europoje - 74 proc. Todėl naujų finansavimo būdų atsiradimas, nesant stiprių sukrėtimų, tokių kaip praėjusio dešimtmečio finansinė krizė, dažniausiai vyksta lėtai. 

Tačiau yra ir katalizatorių, kurie skatina tokių fondų dėmesį. Europoje nėra vienodos teisinės bazės, ypač bankroto teisės srityje, todėl fondams tenka kiekvienoje šalyje vertinti, kokią riziką jie prisiima ir koks yra galimas pelnas. Pastaruoju metu perspektyviomis tiesioginio skolinimo kryptimis laikomos Šiaurės Europos šalys, kurios yra vertinamos kaip kreditoriams palankios  įmonių nemokumo atvejais[1]. 

Žinoma, svarbu ir bendras valstybės institucijų požiūris į tokio skolinimo galimybes. 

Pastaraisiais metais Vokietija, Prancūzija ir Italija supaprastino reikalavimus fondams, kurie teikia tiesiogines paskolas. Lietuvoje vien teisinės bazės supaprastinimas greičiausia nebūtų efektyvus  dėl mažo rinkos dydžio, todėl perspektyviau būtų institucijoms siekti, kad tiesioginių paskolų fondų veikla būtų kuo aiškiau apibrėžta ES teisės aktais, kurie suteiktų fondams galimybes laisviau veikti visoje ES erdvėje ir verstų mažiau derintis prie kiekvienos šalies nacionalinių ypatumų. 

Manyčiau, tai suteiktų galimybes tiesioginio skolinimo fondams žengti į mažesnes rinkas, o Lietuvos įmonėms sukurtų dar vieną būdą prisitraukti papildomą kapitalą.

[1] http://www.whatinvestment.co.uk/europe-begins-to-position-itself-as-a-direct-lending-competitor-2554336

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Latvijos gyventojus mokesčių klausimais konsultuos virtualus asistentas

Latvijos mokesčių mokėtojus pradeda konsultuoti virtualus asistentas Tomas. Šiuo metu Tomas moka atsakyti į...

Verslo aplinka
2020.01.04
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
VMI paaiškino, kaip mokėti NT mokestį 3

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. –...

Finansai
2020.01.03
VMI parengė neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuokles 1

Valstybinė mokesčių inspekcija parengė mėnesio ir metinę neapmokestinamojo pajamų dydžio 2014–2019 m.

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Registrų centras nutraukia teisinių leidinių leidybą

Registrų centras skaičiuoja, kad atsisakius teisinės literatūros leidybos sutaupys daugiau kaip 100.000 Eur.

Finansai
2020.01.02
Deklaruoti pajamas ir susigrąžinti GPM šiemet padės elektroninio deklaravimo vedlys

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada, kad pajamas gyventojams šiais metais deklaruoti turėtų būti...

Finansai
2020.01.02
2020 m. teisės pasikeitimai: nuo dar vienos nedarbo dienos iki metropoliteno įstatymo Premium

Nuo 2020 m. bankroto bylą juridiniam asmeniui galima iškelti tik tuomet, kai jis negyvybingas. Keičiant...

Finansai
2020.01.02
Nuo 2020 m. vienerių metų pensijos stažas – už 1.007,38 Eur VSD įmokų

Padidėjus minimaliai mėnesinei algai smulkiam verslui didėja minimalios socialinio draudimo įmokos.

Finansai
2020.01.02
VMI paaiškina, kaip apmokestinamos pajamos 2020 m.

Lietuvoje didėja pajamų mokesčio progresyvumas – šiemet pajamos, priklausomai nuo jų dydžio, apmokestinamos...

Finansai
2020.01.02
Kaip pasikeitė pagrindiniai Lietuvos rodikliai 2019 m. 1

2019 m. ką tik pasibaigė, todėl galutinių skaičių, koks vienas ar kitas rodiklis buvo 2019 m. pabaigoje dar...

Finansai
2020.01.01
JK mokėjimų bendrovė „Paymaster24“ kuriasi Lietuvoje

Lietuvoje bendrovę įsteigė Jungtinės Karalystės mokėjimų įmonė „Paymaster24“.

Finansai
2019.12.31
Išsamiai: nuo 2020 m. įsigalioja daugiau kaip 30 mokestinių pakeitimų Premium 1

Nuo 2020 m. perkeliant verslą ar turtą iš Lietuvos reikės sumokėti vadinamąjį išėjimo mokestį, teisininkai ir...

Finansai
2019.12.31
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30
Nuo 2020 m. raudoni šviesoforai užsidegs prie kiekvienos mokesčių mokėjimo klaidos Premium

VMI pradeda nuotolinius bendrovių patikrinimus – bus tikrinamos visos į standartinę apskaitos duomenų...

Finansai
2019.12.30
Dirbu savarankiškai: kaip galiu kaupti pensijai  1

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra...

Finansai
2019.12.28
Nuo pinigų bado gelbėja kreditų alternatyvos, nuo skurdo – nuosavas būstas  Premium

Seklėjančioje kreditavimo rinkoje galvą kelia alternatyvus finansavimas, o pensininkus nuo skurdo Lietuvoje...

Verslo klasė
2019.12.27
2020 m. keisis motinystės, ligos ir nedarbo išmokos 1

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos,...

Finansai
2019.12.25
LB apklausa: didžiausios rizikos – programišių atakos ir NT rinkos perkaitimas

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija...

Finansai
2019.12.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau