Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar tiesioginio skolinimo fondai atras Lietuvos verslą?

Publikuota: 2018-02-19
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.

Tiesioginio skolinimo fondai verslo  pasaulyje auga kaip ant mielių. Remiantis „The Economist“ duomenimis, į Europą orientuotų fondų valdomas turtas per dešimt metų išaugo daugiau kaip 222 kartus – nuo 330 milijonų eurų 2006 metais iki 73,3 milijardo eurų 2017 metų viduryje. Ir tai dar ne pabaiga. 

„Intermediate Capital Group“ 2017-ųjų pabaigoje paskelbė, kad po sėkmingos lėšų rinkimų kampanijos turi sukaupę  5,2 mlrd eurų, kurie bus skirti skolinti vidutinio dydžio Europos kompanijoms. 

Tiesioginio skolinimo fondai atsirado JAV, iš kur netruko persikelti į Didžiąją Britaniją, o dabar savo veiklą plečia ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Jų tikslas - skolinti įmonėms, kurios yra per mažos užsitikrinti reikiamą kapitalą rinkoje, arba pinigai keliauja tokias įmones nusprendusiems įsigyti privatiems fondams.    

Tiesioginio skolinimo fondų populiarumas pradėjo sparčiai augti per finansinę krizę, kuri atsiliepė bankų  sektoriui. Bankai buvo priversti „išsivalyti balansus“ nuo rizikingesnių paskolų, tad šiame segmente atsirado vietos naujiems žaidėjams. Tačiau apie tiesioginio skolinimo fondus retai išgirstame Lietuvos kontekste. 

Papildomos kapitalo pritraukimo formos Lietuvoje būtų taip pat sveikintinos. Jos padidintų konkurenciją ir bankų paskolų išdavimo sektoriuje, leistų plėstis inovatyviems verslams. Tačiau fondams, kurie JAV ar Europoje žvalgosi į vidutinio dydžio įmones, Lietuvos verslo subjektai gali pasirodyti tiesiog per maži. Pavyzdžiui, jau minėto „Intermediate Capital Group“ vidutinė paskola yra  140 mln. eurų, bet gali siekti ir 400 mln. Lietuvos mastais tai jau yra didelės paskolos. Net į 35-50 mln. eurų paskolos, kurios, ekspertų nuomone, gali būti perspektyvus tiesioginį skolinimą vystančių fondų segmentas, imančių subjektų skaičius Lietuvoje nėra didelis, o ir bankai stengtųsi neprarasti rinkos dalies. 

Situacija gali pasikeisti, jei fondai, sukaupę reikšmingas sumas skolinimui, neberas tinkamų būdų kapitalui “įdarbinti” ir ims žvalgytis naujų, bet mažesnių rinkų. O tokių ženklų jau matyti. Fonduose yra susikaupę dešimtys milijardų eurų, kurie yra neišnaudoti paskoloms. Tad prasideda diskusijos, ar fondai ieškos naujų skolinimo krypčių, ar bus priversti pasitraukti iš rinkos. 

Kitas svarbus aspektas - Lietuvos finansiniame sektoriuje bankai ryškiai vyrauja ir naujų žaidėjų atėjimas į paskolų rinką nebūtų lengvas. Apskritai Europoje bankai verslo paskolų sektoriuje yra įsitvirtinę kur kas stipriau nei JAV.  2015 m. bankų paskolos nefinansiniam verslo sektoriui JAV sudarė 24 proc. verslo finansavimo, Europoje - 74 proc. Todėl naujų finansavimo būdų atsiradimas, nesant stiprių sukrėtimų, tokių kaip praėjusio dešimtmečio finansinė krizė, dažniausiai vyksta lėtai. 

Tačiau yra ir katalizatorių, kurie skatina tokių fondų dėmesį. Europoje nėra vienodos teisinės bazės, ypač bankroto teisės srityje, todėl fondams tenka kiekvienoje šalyje vertinti, kokią riziką jie prisiima ir koks yra galimas pelnas. Pastaruoju metu perspektyviomis tiesioginio skolinimo kryptimis laikomos Šiaurės Europos šalys, kurios yra vertinamos kaip kreditoriams palankios  įmonių nemokumo atvejais[1]. 

Žinoma, svarbu ir bendras valstybės institucijų požiūris į tokio skolinimo galimybes. 

Pastaraisiais metais Vokietija, Prancūzija ir Italija supaprastino reikalavimus fondams, kurie teikia tiesiogines paskolas. Lietuvoje vien teisinės bazės supaprastinimas greičiausia nebūtų efektyvus  dėl mažo rinkos dydžio, todėl perspektyviau būtų institucijoms siekti, kad tiesioginių paskolų fondų veikla būtų kuo aiškiau apibrėžta ES teisės aktais, kurie suteiktų fondams galimybes laisviau veikti visoje ES erdvėje ir verstų mažiau derintis prie kiekvienos šalies nacionalinių ypatumų. 

Manyčiau, tai suteiktų galimybes tiesioginio skolinimo fondams žengti į mažesnes rinkas, o Lietuvos įmonėms sukurtų dar vieną būdą prisitraukti papildomą kapitalą.

[1] http://www.whatinvestment.co.uk/europe-begins-to-position-itself-as-a-direct-lending-competitor-2554336

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mėnesio sandoris: „PayPal“ už „iZettle“ nepagailėjo 1,8 mlrd. Eur

JAV mokėjimų bendrovė „PayPal“ gegužės 18 d. paskelbė apie Švedijos finansų technologijų startuolio „iZettle“...

Rinkos
09:27
Kol valdžia reformuoja mokesčius, kapitalas balsuoja kojomis 10

Kol valdžia gražbyliavo apie būsimą mokesčių reformą, kuri Lietuvą turi paversti patraukliausia šalimi...

Verslo aplinka
2018.06.30
Prezidentė pasirašė mokesčių reformos įstatymus 4

Kaip ir žadėjo, prezidentė Dalia Grybauskaitė neatidėliojo Seimo priimtųjų mokesčių reformos įstatymų...

Verslo aplinka
2018.06.30
Paskaičiuokite, kokį atlyginimą gausite 2019 m. po mokesčių reformos 26

Seimui ketvirtadienį palaiminus mokečių reformą, pagal kurią darbuotojo ir darbdavio mokami mokesčiai...

Finansai
2018.06.29
Po reformos: pasilyginkime, kas ir kiek Europoje mokesčių sumoka mažiau Premium 43

Lyginamoji analizė rodo, kad dėl mažėsiančio darbo santykių apmokestinimo 2019 m. Lietuvoje mokėsime mažiau...

Finansai
2018.06.29
GPAIS rakštis – spręs, ar pratęsti pereinamąjį laikotarpį Premium 4

Birželio 30 d. baigiasi Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), kuria...

Seimas patvirtino ir pensijų reformą

Seimas ketvirtadienį tarė paskutinį žodį dėl pensijų reformos – galutiniame balsavime reformai buvo pritarta.

Rinkos
2018.06.28
Pernai įmonių pradėtų bankrotų skaičius išaugo 8,7%

2017 m. pradėtų įmonių bankroto procesų skaičius padidėjo 8,7%. Beveik visos bankrotą pradėjusios įmonės –...

Finansai
2018.06.28
Seimas galutinai palaimino mokesčių reformą 36

Seimo nariai ketvirtadienį pritarė mokesčių reformai, pagal kurią įvedami 20% ir 27% gyventojų pajamų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Įteisinta ir mokesčių amnestija, ir didesnės baudos už mokesčių slėpimą

Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlymui numatyti laikiną galimybę deklaruoti „pamirštus“ mokesčius be...

Verslo aplinka
2018.06.28
Patvirtintas akcizų rūkalams didinimo trimetis planas 2

Akcizai rūkalams didės artimiausius trejus metus – cigaretėms vidutiniškai po 6% kasmet, cigarams, cigarilėms...

Verslo aplinka
2018.06.28
Nesuprantami mokesčių pakeitimai: šou tęsiasi 17

Seimo nariai spaudžiami byrančio laiko, likusio iki šios sesijos pabaigos, skubos tvarka stumia mokesčių ir...

Verslo aplinka
2018.06.28
Profsąjungoms bus galima skirti 1% GPM

Profesinės sąjungos turės teisę gauti iš gyventojų savarankiškai ir atskirai joms pervestą 1% gyventojų...

Verslo aplinka
2018.06.28
Prezidentė paskubės peržiūrėti mokesčių reformos įstatymus 10

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido suprasti, kad skubos tvarka, dar šios savaitės pabaigoje tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.06.28
Vyriausybės įstaigų finansai ir personalo valdymas – vienose rankose: kaip veiks Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras Premium

Beveik pusantro šimto vyriausybinių įstaigų centralizuoja dalį savo funkcijų po vienu stogu. Tikinama, kad...

Verslo aplinka
2018.06.28
„Western Union“ Lietuvoje pernai uždirbo beveik 5 mln. Eur

Pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ valdoma bendrovė „Western Union Processing...

Finansai
2018.06.27
EK siūlymas: ES parama mažės iki 278 Eur gyventojui  7

Pagal pateiktus Europos Komisijos (EK) siūlymus ES paramos intensyvumas Lietuvoje nuo 2021 m. mažėja iki 278...

Finansai
2018.06.27
Šimonytė apie reformą: finansų šizofrenija tęsiasi Premium 34

Seime kelią besiskinanti reforma nėra jokia „centro kairioji“, kokia save vadina Vyriausybė ir Seimo...

Finansai
2018.06.27
VMI sudarytame PVM atotrūkio žemėlapyje – juodosios skylės Premium 3

VMI skelbia Lietuvos PVM atotrūkio žemėlapį pagal savivaldybes ir ūkio šakas, o ateityje PVM mokėtojai,...

Finansai
2018.06.27
Valdantieji vėl koreguoja NPD didinimo planus 1

Seimo valdančiųjų lyderiai antradienio popietę atsitraukė nuo pasiūlymo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD)...

Finansai
2018.06.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau