Kas tai? Eksperto įžvalgos

Sutarti viešieji pirkimai

Publikuota: 2017-07-24

Viešajam sektoriui vykdant viešuosius pirkimus konkurenciją užtikrinančiu būdu, pavyzdžiui, organizuojant konkursą, paprastai užtikrinama geriausia kokybė už mažiausią kainą. Ši taisyklė negalioja tais atvejais, kai konkurso dalyviai ar platesnis konkuruojančių įmonių ratas susitaria tarpusavyje nekonkuruoti - viešasis sektorius permoka už prekes, darbus ar paslaugas, o susitarimo dalyviai nepagrįstai turtėja viešojo sektoriaus sąskaita.

Sutartais viešųjų pirkimų pasiūlymais (angl. bid rigging) paprastai vadinami slapti konkurentų susitarimai dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose nekonkuruojant dėl kainos, kokybės ar užkertant kelią į pirkimus patekti naujiems dalyviams ir taip siekiant didesnio pelno. Dėl susitarimo gautas papildomas pelnas vėliau gali būti paskirstomas tarp susitarimo dalyvių, pvz., pirkimo laimėtojui išmokant pinigų kitiems susitarimo dalyviams subrangos ar konsultavimo sutarčių pagrindu.

Tokių susitarimų dalyviai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, keičiasi komerciškai jautria informacija ir kitaip derina savo veiksmus.

Paprastai susitarimams viešuosiuose pirkimuose būdingi tokie veiksmai:

  • pateikiami pasiūlymai, kurie viršija pirkimo biudžetą ar akivaizdžiai netenkina kitų perkančiosios organizacijos poreikių. Tokie pasiūlymai teikiami tam, kad būtų sudarytas konkurencingos procedūros įspūdis;
  • nedalyvaujama pirkime, atsiimamas ar nepatikslinamas jau pateiktas pasiūlymas;
  • vyksta pasiūlymų rotacija: susitariama dėl panašių viešųjų pirkimų laimėtojų eilės ir taip užtikrinama, kad visi susitarimo dalyviai gautų panašų pelną;
  • vyksta rinkos pasidalijimas, konkurentai susitaria (ne) dalyvauti tam tikrose geografinėse rinkose skelbiamuose pirkimuose ir (ar) tam tikrų prekių rinkose skelbiamuose pirkimuose ir taip išvengia tarpusavio konkurencijos.

Sutartų viešųjų pirkimų požymiai gali būti šios aplinkybės:

  • tas pats tiekėjas dažnai siūlo mažiausią kainą ar nepateikia pasiūlymo konkursui;
  • kai kurie tiekėjai netikėtai atsiima savo pasiūlymus;
  • kai kurios įmonės visada teikia pasiūlymus, bet niekada nelaimi;
  • dvi ar daugiau įmonių pateikia bendrą pasiūlymą, nors mažiausiai viena iš jų galėtų teikti savo atskirą pasiūlymą;
  • konkurso laimėtojas pakartotinai teikia rangos darbus pralaimėjusiai įmonei;
  • panašūs pasiūlymai ir (ar) vienodos klaidos pasiūlymo dokumentuose;
  • pateikiamas formalus pasiūlymas, netenkinantis įprastinių pasiūlymui taikomų kriterijų;
  • staigus ir vienodas pasiūlymų kainų kilimas.

Norint konstatuoti susitarimą viešajame pirkime, nebūtina užfiksuoti rašytinio susitarimo fakto – pakanka įrodyti tiekėjų suderintus veiksmus. Pastaruosius ES Teisingumo Teismas apibrėžia kaip veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų formą, kuri, nepasiekusi vadinamojo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus. Taigi susitarimui konstatuoti užtenka bet kokia forma išreikštos valios rinkoje elgtis tam tikru apibrėžtu būdu.

Toks pakankamai liberalus įrodinėjimo standartas aiškinamas tuo, jog net jeigu randama dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtą ryšį tarp ūkio subjektų, jie paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurenciniai veiksmai ar susitarimai, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir nuorodomis, kurie, nagrinėjami kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas.

Susitarimai viešuosiuose pirkimuose laikomi itin rimtu pažeidimu, kadangi padaroma žala visai visuomenei dėl papildomų biudžeto lėšų poreikio ir žemesnės prekių ar paslaugų kokybės. Dėl šios priežasties kai kuriose ES valstybėse (Airijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir kt.) už tokius susitarimus taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Manytina, kad tokiuose susitarimuose dalyvaujančių Lietuvos įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys irgi galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą ar tarnybos pareigų neatlikimą (BK 228 ir 229 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešųjų pirkimų taisyklių ir principų pažeidimai yra susiję su viešojo intereso pažeidimu ir todėl yra pagrindas kilti privačių įmonių vadovų / atsakingų darbuotojų atsakomybei pagal BK 228 ir 229 straipsnius.

Be baudžiamosios atsakomybės jų vadovams, įmonėms, dalyvaujančioms viešuosiuose pirkimuose kartu su partneriais ar kitaip su kitomis įmonėmis derinančioms savo veiksmus, gali būti taikoma 10 proc. bauda nuo apyvartos. Be to, tokios įmonės gali būti pašalintos iš viešojo pirkimo - dėl tiekėjų susitarimo perkančioji organizacija gali atmesti tokių tiekėjų pasiūlymus kaip nepriimtinus. Tam perkančiajai organizacijai nereikia laukti Konkurencijos tarybos ir (ar) teismo sprendimo, o pakanka turėti tokio susitarimo egzistavimą patvirtinančius „įtikinamus duomenis“. Taip pat dėl dalyvavimo tokiuose susitarimuose gali būti apribota tiekėjų galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ateityje - perkančioji organizacija iš pirkimo procedūrų taip pat gali pašalinti bet kokį subjektą, pažeidusį draudimą sudaryti draudžiamą susitarimą per pastaruosius 3 metus.

Ne visi konkurentų sudaryti susitarimai yra neteisėti. Jungtinės veiklos sutartys, sudarytos tam, kad kartu būtų patenkinti perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, savaime nelaikomos draudžiamu susitarimu. Vis dėlto tokios sutartys gali kelti problemų konkurencijos teisės požiūriu, jei jas sudaro savarankiškai perkančiosios organizacijos keltus kvalifikacinius reikalavimus galėję tenkinti ūkio subjektai, siekdami nekonkuruoti ir (ar) sudarydami prielaidas veiksmų tarp konkurentų konkrečioje rinkoje derinimui.

Tuo atveju, jei susitarimai derinti veiksmus dalyvaujant viešajame pirkime padaromi tarpusavyje susijusių ūkio subjektų, pvz. dukterinės ir motininės įmonių, tokie sutarti veiksmai nėra laikomi konkurencijos teisės pažeidimu, kadangi draudžiami tik tarp savarankiškų įmonių sudaryti susitarimai. Tą patvirtina ir Konkurencijos tarybos praktika. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad net ir tokiu atveju yra pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės.

Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl įmonių veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti. Tikėtina, kad, skiriant vis daugiau dėmesio viešųjų pirkimų skaidrumui, institucijų dėmesys susitarimams viešuosiuose pirkimuose tik didės, todėl viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės turėtų atidžiai vertinti savo darbuotojų, atsakingų už dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, veiksmus bei atsakingai rinktis partnerius.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
16:01
Registrų centras nutraukia teisinių leidinių leidybą

Registrų centras skaičiuoja, kad atsisakius teisinės literatūros leidybos sutaupys daugiau kaip 100.000 Eur.

Finansai
14:42
Deklaruoti pajamas ir susigrąžinti GPM šiemet padės elektroninio deklaravimo vedlys

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada, kad pajamas gyventojams šiais metais deklaruoti turėtų būti...

Finansai
12:28
2020 m. teisės pasikeitimai: nuo dar vienos nedarbo dienos iki metropoliteno įstatymo Premium

Nuo 2020 m. bankroto bylą juridiniam asmeniui galima iškelti tik tuomet, kai jis negyvybingas. Keičiant...

Finansai
11:08
Nuo 2020 m. vienerių metų pensijos stažas – už 1.007,38 Eur VSD įmokų

Padidėjus minimaliai mėnesinei algai smulkiam verslui didėja minimalios socialinio draudimo įmokos.

Finansai
08:12
VMI paaiškina, kaip apmokestinamos pajamos 2020 m.

Lietuvoje didėja pajamų mokesčio progresyvumas – šiemet pajamos, priklausomai nuo jų dydžio, apmokestinamos...

Finansai
07:36
Kaip pasikeitė pagrindiniai Lietuvos rodikliai 2019 m. 1

2019 m. ką tik pasibaigė, todėl galutinių skaičių, koks vienas ar kitas rodiklis buvo 2019 m. pabaigoje dar...

Finansai
2020.01.01
JK mokėjimų bendrovė „Paymaster24“ kuriasi Lietuvoje

Lietuvoje bendrovę įsteigė Jungtinės Karalystės mokėjimų įmonė „Paymaster24“.

Finansai
2019.12.31
Išsamiai: nuo 2020 m. įsigalioja daugiau kaip 30 mokestinių pakeitimų Premium 1

Nuo 2020 m. perkeliant verslą ar turtą iš Lietuvos reikės sumokėti vadinamąjį išėjimo mokestį, teisininkai ir...

Finansai
2019.12.31
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30
Nuo 2020 m. raudoni šviesoforai užsidegs prie kiekvienos mokesčių mokėjimo klaidos Premium

VMI pradeda nuotolinius bendrovių patikrinimus – bus tikrinamos visos į standartinę apskaitos duomenų...

Finansai
2019.12.30
Dirbu savarankiškai: kaip galiu kaupti pensijai  1

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra...

Finansai
2019.12.28
Nuo pinigų bado gelbėja kreditų alternatyvos, nuo skurdo – nuosavas būstas  Premium

Seklėjančioje kreditavimo rinkoje galvą kelia alternatyvus finansavimas, o pensininkus nuo skurdo Lietuvoje...

Verslo klasė
2019.12.27
2020 m. keisis motinystės, ligos ir nedarbo išmokos 1

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos,...

Finansai
2019.12.25
LB apklausa: didžiausios rizikos – programišių atakos ir NT rinkos perkaitimas

Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija...

Finansai
2019.12.23
Šiaulių banko naujiena investuotojams siunčia tris signalus Premium

Šventinę savaitę užklydusieji į pasyvią Baltijos biržą daugiausiai sukiojosi apie bankų akcijas. Atskiro...

Rinkos
2019.12.23
Įvardijo priežastis, kodėl ekonomika 2020 m. gali kilti sparčiau nei prognozuojama

Įvairios šalies institucijos Lietuvai kitąmet prognozuoja nuo 2,0 iki 2,5% BVP augimą. Jis bus lėtesnis nei...

Finansai
2019.12.23
Šiaulių bankas metais anksčiau išpirko 20 mln. Eur emisiją ir išleido subordinuotas obligacijas

Šiaulių bankas šeštadienį, metais anksčiau, išpirko 20 mln. Eur obligacijų emisiją ir netrukus pranešė apie...

Rinkos
2019.12.23
Subliuškus medienos kainų burbului, 2019 m. žaliava pigo 40%  Premium 6

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parduotos medienos kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., krito 40%.

Finansai
2019.12.23
10 didžiausių bankrotų JAV istorijoje

Užsiimti verslu reiškia ne ką kitą, kaip pamatuotai rizikuoti. Nesvarbu ar atidarote priemiesčio užkandinę,...

Finansai
2019.12.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau