Naujas DK: kaip keičiasi išeitinės ir įspėjimo terminai

Trumpėja įspėjimo apie atleidimą terminas. Nuo liepos 1 d. įsigaliojus DK, darbuotoją reikės įspėti prieš 1 mėnesį, o šiuo metu tai reikia padaryti prieš 2 mėnesius.
Išeitinės išmokos
Naujasis DK numato, kad atleidžiamam darbuotojui reikės išmokėti dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai yra trumpesni negu vieni metai – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Dirbantiems nuo 1 iki 3 m. išmokos dydis nesikeičia, dirbantiems nuo 3 m. iki 5 m. išmokos dydis mažėja viena išeitine, dirbantieji ilgiau praranda dar daugiau, tačiau dalis praradimų jiems kompensuojama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Specialus įstatymas numato, kad atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5–10 metų, iš specialaus fondo bus mokama 1 atleidžiamo darbuotojo vidutinės algos dydžio išeitinė išmoka, 10–20 metų – 2 atlyginimų, daugiau negu 20 metų – 3 atlyginimų dydžio išmokos. Šioms išmokoms maksimali riba netaikoma, todėl tokie ilgiau dirbantys darbuotojai, skaičiuojant kartu su fondo išmokomis, praranda 1 išeitinę.
Tiesa, išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo bus skiriama, jei tarp atleidžiamo asmens ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nebus sudaroma nauja darbo sutartis. Kol kas iki galo nėra aišku, ar DK kalbama apie sutartį su tuo pačiu darbdaviu, ar su bet kuriuo darbdaviu.
Jeigu asmuo darbo negauna, jam atsiveria vieno mėnesio be pajamų langas – jis gauna 2 išeitines iš darbdavio, o iš Ilgalaikio išmokų fondo pinigų sulaukia tik po trijų mėnesių.
Darbdaviai į šį išmokų fondą nuo liepos 1 d. mokės didesnes „Sodros“ įmokas. Neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6% nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims – 3,2% tarifas. Iki šiol visoms darbo sutartims galiojo vienodas 1,1% įmokos tarifas.
Advokatų parengtus naujojo DK išaiškinimus su aktualiomis dokumentų formomis ir žingsniais, kuriuos visoms įmonėms reikia atlikti iki 2018 m. sausio 1 d., rasite VŽ su partneriais pristatytame Darbo teisės vadove verslui.
Dėl darbuotojo kaltės
Rimantas Stanevičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės advokatas, sako, kad atleidimo dėl kaltės reguliavimas keičiasi nedaug. Kaip ir dabar, darbuotoją bus galima atleisti tiek vieną kartą šiurkščiai pažeidus savo pareigas, tiek per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojui padarius du tokius pačius pareigų pažeidimus.
Ponas Stanevičius atkreipia dėmesį, kad nuo liepos 1 d., priešingai nei dabar, pakartotinis pažeidimas turi būti toks pats. Be to, po pirmo pažeidimo darbuotojo turi būti pareikalauta pasiaiškinti ir jis turi būti įspėtas, kad už pakartotinį pažeidimą gali būti atleistas.
„Nauja tvarka iš esmės atitinka dabar galiojančių pastabų ir papeikimų skyrimo tvarką. Keičiasi tik tai, kad šių drausminių nuobaudų – pastabų ir papeikimų – pagal naująjį kodeksą nebelieka. Jas keičia įspėjimas apie galimą atleidimą už pakartotinį tokį patį pažeidimą“, – komentuoja p. Stanevičius.
Be darbuotojo kaltės
Darbuotoją iš darbo galima atleisti ir be jo kaltės (57 str. 1 dalis). Tokiu atveju (kaip ir pagal dabar galiojantį kodeksą) darbdavys gali nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių.
„Naujame DK daug išsamiau aptariama, kokios priežastys yra pakankamos atleisti darbuotoją iš darbo. Pavyzdžiui, darbdavys gali darbo sutartį nutraukti tada, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline arba darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą, kuris taip pat yra naujovė šiame kodekse“, – atkreipia dėmesį teisininkas.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (57 str.1 dalis)Darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.
Darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą.
Darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.
Darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju.
Darbdavio valia
Kodeksas taip pat numato naują atleidimo būdą – atleidimą darbdavio valia.
„Kaip rodo atgarsiai, atleidimo pavadinimas klaidina. Vis dar atsiranda aiškinančių, kad šiuo pagrindu darbuotoją galima atleisti be jokių priežasčių. Tačiau taip nėra. Kodeksas numato, kad šiuo pagrindu darbuotoją galima atleisti dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje“, – pabrėžia p. Stanevičius. Tokiu atveju darbuotojas turi būti įspėtas prieš tris darbo dienas ir jam turi būti sumokėta ne mažesnė kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šiuo pagrindu negalima atleisti darbuotojų dėl dalyvavimo byloje darbdaviui bei dėl diskriminacinių motyvų.
infogram.com::iseitines_is_darbo
VERSLO TRIBŪNA
infogram.com::ispejimo_terminu_palyginimas