Įrankių kontroliuoti energetikos situaciją verslas turi ne vieną
„Praėjusieji metai šalies verslui buvo labai sudėtingi energijos kaštų prasme. Biržoje elektros kainos svyravo nuo neigiamų iki 4 000 Eur/MWh, kai įprasta kaina būdavo apie 50 Eur/MWh. Šiuo metu kainos yra nusileidusios iš rekordinių aukštumų, siekia apie 120 Eur/MWh, tad verslui kyla klausimų, kaip suvaldyti energijos kaštus, ar jau verta fiksuoti kainas, ar dar luktelti tikintis, kad jos grįš į prieš kelerius metus buvusį lygį. Taip pat svarstoma, ar verta vystyti saulės jėgainių sprendimus, ir galiausiai – ar energetinis efektyvumas atsiperka“, – verslui šiuo metu aktualias dilemas vardija H. Nausėda.
Vadovo teigimu, toks didžiulis kainų pokytis paskatino verslą domėtis energijos taupymo priemonėmis ir ieškoti kitų įrankių nestabiliai situacijai bent iš dalies kontroliuoti. O tokių priemonių, pašnekovo teigimu, yra ne viena.
Atsipalaiduoti dar ne laikas
Nepastovios energijos kainos neabejotinai paveikė didelę dalį šalies verslų. Verslo elektros energijos suvartojimas pirmąjį ketvirtį krito apie 10 proc. Tikėtina, tik mažoji dalis – dėl energijos taupymo, didesnė šio pokyčio dalis pasiekta mažesnės gamybos ir ekonomikos traukimosi sąskaita. Krito ir dujų suvartojimo rodikliai, nes juos verslas keitė pigesniais ir taršesniais kuro šaltiniais.
„Metų pradžioje kainos buvo stabilizuotos, nes buvo gana šilta žiema ir saulėtas bei santykinai vėsus pavasaris – poreikis patalpų kondicionavimui buvo nedidelis, tad energijos paklausa krito, o saulės elektrinės, kurių pastaraisiais metais Lietuvoje gerokai pagausėjo, generavo daug energijos. Tačiau atėjus karščiams, pramonei pradėjus vartoti daugiau energijos, atitinkamai kils ir kainos“, – situaciją aiškina H. Nausėda.
Pašnekovas priduria, kad oro temperatūros pokyčiai – tik vienas iš daugybės veiksnių, darančių įtaką energijos kainoms. Didelę reikšmę turi SGD pasiūlos galimybės, remontai ir gedimai dujų eksporto infrastruktūroje, kiti force majeure įvykiai.
„Dabar, nukritus kainoms, juntamas bendras atsipalaidavimas, tačiau pernelyg atsipūsti tikrai nereikėtų. Energetinė krizė dar neišsisprendė, daug visko gali nutikti, šalia vyksta karas, dujų importo šaltiniai apriboti, o tai lemia ne tik dujų, bet ir elektros kainą. Esu įsitikinęs, kad galiausiai laimės tie verslai, kurie nuosekliai investavo į švarią energiją ar energijos taupymo sprendimus“, – teigia vadovas.
Verslo rankose – ne viena priemonė
H. Nausėda atkreipia dėmesį, kad nors aplinkos veiksnių, darančių įtaką energijos kainoms, suvaldyti verslas negali, įrankių bent iš dalies kontroliuoti situaciją vis tik yra. Daug tokių galimybių sukuria atsinaujinanti energetika ir nauji paslaugų modeliai – didžioji dalis atsinaujinančios energijos išteklių kaštų yra fiksuoti, tad klientai gali sudaryti ilgalaikes energijos tiekimo sutartis su fiksuota kaina.
„Energijos sutarčių ateitis – diversifikacija, atsižvelgiant į kliento dydį, profilį ir norą bei galimybes valdyti kaštus. „Ignitis“ klientams siūlo valdyti kaštus sudarius ilgalaikes sutartis, kuriomis įsigyjama energija iš atsinaujinančių šaltinių. Beje, „Ignitis grupė“ jau baigė statyti vieną didesnių vėjo parkų Lietuvoje, šio parko generuojamą elektros energiją pasiūlysime savo klientams ilgalaikės ir vidutinio ilgumo fiksuotos kainos sutartimis. Verslams, kurie yra itin jautrūs energetiniams kaštams, kur kaštų struktūroje elektros energijos, dujų dedamosios sudaro reikšmingą kiekį, būtų geras laikas fiksuoti kainą“, – pažymi pašnekovas.
Anot H. Nausėdos, saulės elektrinės taip pat puikiai diversifikuoja tiekimo portfelį. Jas verta rinktis ne tik dėl tvarumo tikslų, bet ir dėl energetinės nepriklausomybės, galimybės apsidrausti nuo elektros kainų svyravimų. Be to, ši priemonė leidžia pakelti verslo turto vertę bei didinti pastato ar verslo patrauklumą.
„Tačiau labai svarbu į saulės jėgaines investuoti pasirinkus optimalią galią. Optimali investicija yra tuomet, kai elektra suvartojama objekte iškart. Neverta viso turimo ploto „užkloti“ saulės elementais – svarbu, kad specialistai, išanalizavę įmonės poreikius, apskaičiuotų, kokia elektrinė tiktų konkrečiu atveju, koks turėtų būti jos dydis, generacijos kiekis, kurį verta gamintis pačiam, o kurį vis tik labiau apsimoka pirkti iš tiekėjo fiksuota kaina. Juk saulės elektrinės energiją gamina tik dieną ir tik šiltuoju metų periodu, kurio pas mus nėra tiek jau daug“, – perspėja vadovas.
Tvarumo darbotvarkes paveikė nevienodai
Paklaustas, kaip toks energijos kainų šuolis paveikė įmonių tvarumo darbotvarkes, H. Nausėda pažymi, kad verslai į susidariusią situaciją reagavo labai skirtingai. Vieni ir toliau išliko kryptingi ir nuoseklūs –vartojo tik žalią elektrą, kurios kainos buvo pakilusios. Kiti ėmėsi įvairių būdų siekdami tiesiog išlikti, aplinkosauga liko antram ar net trečiam plane.
„Energetinio efektyvumo tema ir jos rezultatas – energijos švaistymo sumažėjimas – reikalauja daug laiko, švietimo ir technologijų. Kartais verslui tai atrodo brangu, tačiau kai elektros kainos padidėjo, kai kuriems verslams energijos vartojimo efektyvumas tapo kritiškas, t. y. galėjo būti ir verslo išlikimo priežastimi. Tos įmonės, kurios laiku investavo į saulės ar vėjo energetiką, modernų apšvietimą, džiaugėsi ne tik sumažintu CO2 pėdsaku, bet ir realia nauda verslo išlikimui.
Sprendimų yra ir šiandien, kai kainos yra sumažėjusios, tereikia juos atsirinkti: nuo verslo procesų peržiūros iki naujų technologijų ir paslaugų įgalinimo. Vis tik dekarbonizacijos tikslai Europos politikoje niekur nedingo, ateities verslas yra tik žalias verslas – tai aiškiai indikuoja tiek bankai, tiek mokestinės aplinkos prognozės, tiek ir visuomenė“, – teigia H. Nausėda.
