Telšiuose įjungtas pirmasis iš trijų svarbių įrenginių: paskutinis vinukas į rusiškos energijos karstą
Atnaujinta I. Šimonytės ir Dainiaus Kreivio citatomis.
Įrenginiai reikalingi užtikrinti elektros sistemos inerciją bei palaikyti dažnį, reikalingą sistemos stabilumui.
„Galime aiškiai konstatuoti, kad tai jau pabaigos pradžia. Pabaigos mūsų buvimo BRELL'e (Baltijos šalių bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija sutartis – BNS) pradžia“, – renginyje Telšių rajone sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Čia yra ta įranga, tas elementas mūsų energetikos sistemoje, kuris leis mums jaustis ramiems ir užtikrintiems, kad atsijungę nuo BRELL sistemos, prisijungę prie kontinentinių elektros tinklų, mes turėsime įrankius ir būtinas priemones valdyti savo dažnį patys, užtikrinti sistemos inerciją ir būti kontinentinės Europos elektros tinklų sudėtine dalimi“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, be šių kompensatorių elektros kainos šalies vartotojams po kitų metų vasario būtų žymiai didesnės. Anot jo, elektra dėl sinchronizavimo jiems nebrangs, o augant vietinei gamybai apie 2027–2028 metus jos kainos Lietuvoje turėtų priartėti prie Skandinavijos šalių kainų.
„Kas tai per dažnis? Sakykim, tai yra kaip širdis, kuri palaiko mūsų organizme stabilų kraujo spaudimą ir kraujo varinėjimą. Ši įranga būtent tą ir daro. Turėsime tris tokias širdis visoje Lietuvoje“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo ministras. – Realiai tokia įranga leidžia prijungti didesnį kiekį atsinaujinančios energetikos“.
R. Masiulis: tai paskutiniai vinukai į rusiškos energijos karstą
Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, sinchroniniai kompensatoriai palaikys elektros sistemos inerciją, reikalingą užtikrinti sistemos stabilumui.
„Kompensatorius palaikys inerciją tinkle. Dabar tą inerciją dalinai palaikome mes patys, o dalinai gauname iš Rusijos. Grubiai sakant, įrenginiai pakeis Rusiją, – BNS sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. – Dar vienas vinukas iš paskutinių vinukų į rusiškos energijos karstą“.
Pasak Energetikos ministerijos, kompensatoriaus įjungimas yra įvykis, žymintis, jog Baltijos šalys nebeatsitrauks nuo planų kitų metų vasarį atsijungti nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos.
Anot R. Masiulio, kompensatoriai taip pat svarbūs Lietuvoje tęsiantis elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Likę du sinchroniniai kompensatoriai, esantys Alytaus ir Vilniaus rajonuose, šiuo įrenginėjami. Pasak R. Masiulio, Alytaus sinchroninis kompensatorius bus įjungtas iki metų pabaigos, o Neries sinchroninio kompensatoriaus įjungimas numatytas pavasarį.
Sinchroninius kompensatorius pagamino Vokietijos koncernas „Siemens Energy“ gamykloje Erfurte. „Litgrid“ ir „Siemens Energy“ 2021 metų gruodį pasirašytos sutarties vertė siekia 87,4 mln. Eur (be PVM).
Alytaus ir Telšių pastotes sinchroniniai kompensatoriai pasiekė pernai rudenį, Vilniaus rajono Neries pastotę – šios vasaros pradžioje.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną.
Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos kitų metų vasarį.
