Svarstys, kokia bus energetika ir po kelerių, ir po 30 metų

Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, pateikė parlamentarams atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą. Seimas balsų dauguma sutiko imtis šio dokumento svarstymų. Nuspręsta per ateinančius kelis mėnesius jį išnarstyti parlamentiniuose komitetuose ir komisijose, o pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10-ąją, plenariniame posėdyje balsuoti dėl jos priėmimo.

Ponas Vaičiūnas atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Nacionalinė energetikos strategija yra nuolatinio dėmesio ir nuolatinių atnaujinimų reikalaujantis teisės aktas, todėl prognozavo, kad po 2-3 metų Vyriausybė ateis į Seimą su šio dokumento pakoregavimais.

Apie porą metų rengtoje strategijoje numatyta, kad, anot energetikos ministro, „šalis žengs atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos, kartu užtikrinant konkurencingas energijos kainas“. Strategijoje numatytos keturios pagrindinės Lietuvos energetikos politikos kryptys – energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.

Iki 2025 m. numatoma įgyvendinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą, taip pat numatomas ir Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projektas.

„Įgyvendinus šiuos projektus bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungos energetinę sistemą“, – pabrėžė p. Vaičiūnas.

Strategijoje taip pat numatyta didinti vietinę elektros energijos gamybą teikiant prioritetą energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70% suvartojamos elektros energijos ir 45% – iš AEI, daugiausia – vėjo. 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje, 80% – iš AEI.

2020 m. energija iš AEI transporto sektoriuje turėtų sudaryti 10%, 2030 m. – 15%, o 2050 m. AEI dalis išaugs iki 50%.

Numatyta, kad iki 2030 m. įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti 50%, o 2050 m. jų turėtų nelikti visai.

Iki amžiaus vidurio energija iš AEI taps dominuojančia visuose sektoriuose – elektros, šilumos ir transporto. „Energija turi būti ne tik žalia ir švari, bet ir konkurencinga. Energetikos konkurencingumo požiūriu svarbiausias strategijos tikslas – užtikrinti, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų ne didesnės nei regiono valstybėse. Siekiant šio tikslo, svarbu užtikrinti, kad perėjimas nuo iškastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių energijos išteklių būtų sklandus, ekonomiškai pasvertas ir sutaptų su turimos energetikos infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu“, – tvirtina ministras.

Strategijoje taip pat numatyta skatinti daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą, mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas, planuojama palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo transporte.

Svarstant Nacionalinės energetikos strategijos projektą Seime paskelbtą apie kelis skirtingų parlamentinių frakcijų atstovus vienijančios Geoterminės energijos rėmimo laikinosios grupės įkūrimą. Ji deklaruoja sieksianti įtraukti geotermiją į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategij,ą išbraukti šilumą iš požeminio karšto vandens gaminančią įmonę UAB „Geoterma“ iš privatizavimo programos bei „vystyti šią įmonę ir kaip atsinaujinančios energijos gamintoją, ir kaip mokslinių geotermijos tyrimų regioninį centrą, remiamą taip pat ir iš specialių Europos Sąjungos programų“.

Paskutinioji Nacionalinės energetikos strategija buvo Seime patvirtinta 2012 m.