Visi „Gazprom“ keliai baigiasi Varšuvoje

„Gazprom“ Europoje šiuo metu turi tris didelius pageidavimus. Pirma, ji siekia gauti pritarimą dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektui „Nord Stream 2“. Skeptikai tikina, kad projektas padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir pablogins konkurencinę aplinką Rytų Europos dujų rinkoje. Taip dujotiekis prieštarauja ir visos ES strateginiams tikslams energetikos sektoriuje. Tačiau „Gazprom“ atšauna, kad dujų tiekimas Baltijos jūra yra patikimesnis ir efektyvesnis, o tuo – ir žalesnis nei Ukrainos perdavimo tinklai. Pagaliau Švedijos ir Danijos energetikos ministrų paprašytas įvertinti projektą iš teisinės perspektyvos, Briuselis buvo priverstas pripažinti neturintis teisinio pagrindo stabdyti projekto įgyvendinimą.

Tačiau „Nord Stream 2“ turi pritarti ir su tuo susijusios šalys. Pirmasis leidimas, kurio reikėjo, – šalių konkurencinės aplinkos prievaizdų sutikimas kurti bendrą projekto įmonę. Jungtinės Karalystės-Nyderlandų „Royal-Dutch Shell“, austrų OMV, prancūzų „Engie“ bei vokiečių „Uniper“ ir „Wintershell“ bendrovės kovo pabaigoje pasirašė finansavimo sutartį su „Gazprom“ – jos lygiomis dalimis (po 950 mln. Eur) pasidalino pusę projekto finansavimo. Likusi pusė tenka „Gazprom“.

Iki šio sandėrio Rusijos bendrovei reikėjo koreguoti planus dėl Varšuvos. Susijusioms šalims pernai rugpjūtį pateikusios užklausą bendrovės iš Lenkijos reguliuotojo oficialaus atsakymo taip ir nesulaukė, tad nusprendė judėti toliau be bendros įmonės. Penki projekto partneriai rugpjūčio 12 d. pareiškė „svarstysią, kaip prie projekto prisidėti kitais būdais“.

„Gazprom“ atstovai teigia, kad laukiant atsakymo darbai pajudėjo į priekį taip smarkiai, jog bendrą įmonę kurti tapo nebeprasminga. Mandagiai nutylima, kad Rusijos bendrovei teko svarstyti, kaip iš savo kišenės ištraukti visus 8 mlrd. Eur, reikalingus projektui. Padėties nelengvino tai, kad Rusijos bankams ir pačiai „Gazprom“ Vakarų kapitalo rinkos buvo užvertos sankcijomis. Galų gale užsitikrinus Vakarų bendrovių finansavimą skelbiama projekto kaina šiek tiek didesnė – 9,5 mlrd. Eur.

Noras turėti daugiau vamzdžio

Viena yra dujas gabenti į Europą Baltijos dugnu. Kas kita – nugabenti jas nuo pakrantės iki Vokietijos ir Čekijos sienos, taip prijungiant „Nord Stream“ prie Europos dujų tinklų. Tai daroma „Opal“ dujotiekiu. Praėjusiais metais „Gazprom“ gavo ES sutikimą naudotis daugiau nei jai priklausančia puse dujotiekio pajėgumo, tačiau vasarį Lenkija tokį EK sprendimą apskundė teismui. Europos Komisija, nepatvirtintais duomenimis, tiria ir 2009 m. „Opal“ dujotiekiui reguliuotojų suteiktas išimtis.

Tęsinys po grafiku

infogr.am/energetika_nord_stream_apkrovimas

Vadovaudamasi ES teise „Gazprom“ turi palikti laisvų pajėgumų vamzdyje tam, kad potencialūs nauji tiekėjai galėtų tiekti dujas ta pačia trasa. Tiesa, dujotiekis ateina iš Rusijos, tad kitų žaidėjų atėjimo tikimybė menka. Optimistiškai nusiteikę rinkos dalyviai laikas nuo laiko užsimena, kad galbūt gamtinių dujų eksporto licenciją netolimoje ateityje galėtų gauti SkGD iš Rusijos jau galinčios eksportuoti „Novatek“ ar „Rosneft“.

Prie Lenkijos pradėto teisinio ginčo Lenkijos pusėje prisidėjo ir Lietuva, o teismo sprendimas gali turėti toli siekiančių pasekmių. Kad dujas būtų galima perduoti iš planuojamojo „Nord Stream 2“, panašiomis sąlygomis gali prireikti ir greta esančio NEL dujotiekio. Tad teismo sprendimas „Opal“ atveju gali būti lengvai panaudotas sprendžiant klausimą ir dėl „Gazprom“ galimybių laisviau ar mažiau laisvai naudotis ir antrąja dujotiekio gysla.

Išvengti baudos

Pagaliau „Gazprom“ svarbu sėkmingai – tai reiškia, negavus 8 mlrd. USD baudos, – baigti derybas su Europos Komisija dėl nustatytų konkurencinių sąlygų pažeidimų Rytų ir Vidurio Europoje. EK, regisi, patenkinta, tačiau dabar atėjo eilė pareikšti nuomonę rinkos dalyviams. Ketvirtadienį Lenkijos gamtinių dujų ir naftos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ („PGNiG“) ketvirtadienį paragino Briuselį laikytis griežtos pozicijos antimonopolinėje byloje prieš „Gazprom“ – skirti bendrovei baudą ir priversti parduoti Trečiojo energetikos paketo nuostatų neatitinkantį turtą. Tiesa, naujo šioje pozicijoje nedaug – „PGNiG“ atstovai jau anksčiau yra pasisakę prieš „Gazprom“ paleidimą be baudos.

„Ryškiausiai (prieš „Gazprom“ įsipareigojimus – VŽ) pasisako Lenkija“, – dar prieš mėnesį padėtį VŽ apibūdino Jolanta Navickaitė, Lietuvos energetikos atašė Briuselyje pavaduotoja.

Pasak jos, Briuselyje griežti lenkų pasisakymai buvo sutikti neigiamai, nes EK ieško sprendimo nustatyti taisykles ateityje, o lenkų reikalaujama bauda tam nepadėtų. Vis dėlto  Šalia Lenkijos stoja ir ukrainiečiai, taip pat nepatenkinti EK susitarimu su „Gazprom“ ir „Nord Stream 2“ projektu. Lietuvos Energetikos ministerija rusų įsipareigojimus pavadino „popieriniais“. Energetikos ministerijos teigimu, „Gazprom“ pasiūlymuose pridėliota aibė saugiklių ir išimčių, kurios realiai stabdys bet kokias galimybes išsiderėti geresnes dujų tiekimo sąlygas sąlygas. Tokias pastabas VŽ rinkos dalyviai išsakė dar ir prieš oficialiai pasisakant ministerijai.

Visos Lenkijos sąjungininkų gretos paaiškės tuomet, kai likusios šalys pareikš savo pastabas dėl taikos sutarties su „Gazprom“.

infogr.am::gazprom_duju_eksportas_i_vakaru_europa