VIAP lėšų skirstymas: tam davė, o anam...ir nebeliko

Publikuota: 2017-04-25
Jūratė Šovienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Jūratė Šovienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja

Būti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) energetikos sektoriuje teikėju – reiškia veikti rinkoje ne tik savo jėgomis. VIAP teikėjui valstybė garantuoja, kad iš visų elektros energijos vartotojų bus surinkta lėšų jo teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti.

Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas bei jų teikėjus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dokumentuose VIAP tikslai skamba pakiliai: Lietuvos energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginių tikslų įgyvendinimas ir visuomenės interesų užtikrinimas. Praktikoje VIAP yra tiesiog elektros energijos gamyba tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančius išteklius ar termofikacinėse elektrinėse), elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas bei energetikos sektoriaus infrastruktūros plėtra. Žemiška ir tai, kad VIAP teikėjų sąnaudas tenka padengti elektros energijos vartotojams, kadangi VIAP finansavimas yra įtraukiamas į elektros energijos kainą.

Kiekvienų metų pabaigoje Vyriausybė pakoreguoja VIAP ir jų teikėjų sąrašą ateinantiems metams. Patekusieji į jį yra ramūs – iš visų elektros energijos vartotojų tikrai bus surinkta lėšų teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti.

Kokie pokyčiai vyksta VIAP finansavime? Mažėja iš elektros energijos vartotojų kišenės finansuojamų paslaugų įvairovė bei VIAP lėšų gavėjų skaičius. Pavyzdžiui, pastaruosius metus VIAP finansavimo nebegauna termofikacinės elektrinės, bet jį gauna elektros energijos gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius. VIAP finansavimą gauna ir Vyriausybės parinktas gamintojas, teikiantis elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą, kuris būtinas valstybės energetiniam saugumui.

Kas nesikeičia? Sistemos rezervo paslaugai teikti 2017 metams Vyriausybė, kaip ir kiekvienais metais, parinko tą pačią įmonę – AB „Lietuvos energijos gamyba“ Elektrėnuose. Jai, kaip ir ankstesniais metais, skirtos VIAP lėšos. Tik 2017 m., palyginti su praėjusiais metais, šiai elektrinei remti numatytų lėšų suma išaugo: nuo 25 mln. eurų iki 34 mln. eurų.

Be to, sprendimas dėl sistemos rezervo finansavimo VIAP lėšomis, kaip ir kiekvienais metais, su Europos Komisija derintas nebuvo. Kodėl? Gal nespėta, gal nenorėta, gal manyta, kad tai ne valstybės pagalba, kurią reikia derinti su Komisija ir gauti jos leidimą, gal kitos priežastys...

Termofikacinės elektrinės reiškia nepasitenkinimą Vyriausybės sprendimais dėl VIAP finansavimo. Jos taip pat norėtų dalyvauti VIAP skirtų lėšų skirstyme, nes iki 2015 m. VIAP finansavimą gaudavo už elektros energijos gamybą. Termofikacinės elektrinės teigia efektyviau gebančios užtikrinti energetikos sistemos rezervus. Įmonių nuomone tai, kad viena įmonė paramą gavo, o kitos ne, pažeidžia konkurencijos principus, privilegijuoja valstybei priklausančią bendrovę. Elektrinių nuomone, Vyriausybė privalėjo vadovautis Elektros energetikos įstatyme numatytais ekonominio pagrįstumo bei mažiausių sąnaudų principais. O tai galima užtikrinti tik rezervinę galią užtikrinančias elektrines parenkant aukciono būdu. Taip esą sutaupytų galutiniai elektros vartotojai.

Kam reikalinga sistemos rezervo užtikrinimo paslauga? Energetikos ministerija sistemos rezervą apibūdina kaip priemonę elektros energijos rinkos galimiems trūkumams eliminuoti bei neproporcingo kainos padidėjimo problemai spręsti. Tačiau jeigu sistemos rezervo tikslas yra ekonominis, kyla klausimas, kodėl šiam tikslui įgyvendinti subjektas parenkamas nesivadovaujant ekonominio pagrįstumo principu ir netaikant konkurencingos procedūros?

Priekaištams dėl konkurencingos procedūros netaikymo pagrįsti pateikiamas nacionalinio saugumo argumentas. Tik „Lietuvos energijos gamyba“, anot ministerijos, gali geriausiai užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Su nacionaliniu saugumu žaidimas pavojingas. Bet ar verta jį žaisti nepaisant įstatymų reikalavimų?

Konkurencijos taryba yra ne kartą išreiškusi poziciją, kad VIAP finansavimas – Europos Sąjungos griežtai kontroliuojama valstybės pagalba. Ši parama suteikia ekonominę naudą bei pranašumą iš valstybės lėšų VIAP finansavimą gaunantiems subjektams. Valstybės pagalba, prieš ją teikiant ūkio subjektams, privalo atitikti ES bendrosios išimties reglamentus arba turi būti derinama su Europos Komisija.

Viešųjų lėšų dalintojai turėtų nepamiršti, kad daugeliu atvejų konkurencijai atvira rinka yra geriausias būdas siekti vartotojų gerovės, skatinti valstybės ekonominį augimą. Mažiau valdžios kišimosi į rinkos veikimą, skaidresnės konkurencijos sąlygos – daugiau naudos mums visiems. Tik tais atvejais, kai konkurencija negali užtikrinti ar nepakankamai užtikrina šiuolaikinės visuomenės poreikio ir interesų, valstybės pagalba gali būti reikalinga ir pateisinama. Bet ją teikiant privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų.

Šį mėnesį Konkurencijos taryba priminė Vyriausybei bei Energetikos ministerijai ir apie Konkurencijos įstatyme numatytą sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimo pareigą. Konkurencijos taryba pasiūlė Vyriausybei svarstyti teisės aktų pakeitimus ir įpareigoti Energetikos ministeriją organizuoti konkurencingą procedūrą viešuosius interesus atitinkančią elektros energetikos sistemos rezervo užtikrinimo paslaugą teikiantiems rinkos žaidėjams parinkti.

Viešumas, skaidrumas, aiškios ir nediskriminacinės ūkinės veiklos reguliavimo sąlygos, konkurencingų procedūrų taikymas yra būtini siekiant teisėtai ir efektyviai panaudoti viešąsias lėšas.

Šių principų diegimo lėtai, bet mokomės. Deja, mokymosi proceso nepaspartina valstybės pareigūnų bei politikų polinkis įtikėti tam tikrų projektų svarba užsimirštant apie konkurencijos užtikrinimo pareigos vykdymą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
JAV išpardavinėja savo naftos rezervus 1

JAV toliau įgyvendina savo pažadus dėl strateginių naftos atsargų išpardavimo.

Rinkos
2018.08.21
D. Virbickas: naujasis „Litgrid“ duomenų centras – būsimos sistemos „smegenys“ 1

Naujas, aukščiausius saugumo standartus atitinkantis elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ sistemos valdymo...

Energetika
2018.08.21
Komisija: ekonomiškai naudingiausias sprendimas – „Independence“ įsigijimas 32

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija siūlo užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) ilgalaikio...

Energetika
2018.08.20
„Nord Stream 2“ ieško Berlyno „stogo“ Premium 23

Šeštadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas baigėsi, kaip...

Energetika
2018.08.20
NLEA: elektros kainos pasuko brangimo kryptimi 2

Pastaruosius penkerius metus nuosekliai mažėjusios energijos kainos ėmė keisti kryptį. Nors praėjusių metų...

Energetika
2018.08.20
Estų skirstomieji tinklai iš valstybės nupirko nuostolingą elektromobilių stotelių tinklą 11

Estijos valstybės lėšomis įrengtas 168 elektromobilių įkrovos stotelių tinklas aukcione buvo parduotas 16...

Energetika
2018.08.20
Jungia „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimą“ 2

Būsimasis „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) ir toliau įgauna formą – „Lietuvos energija“ (LE) prie...

Energetika
2018.08.17
„Amber Grid“ pusmetis – prastesnis nei pernai

„Amber Grid“ pirmąjį pusmetį gavo 16% mažiau pajamų ir uždirbo 40,4% mažiau pelno.

Energetika
2018.08.16
„Litgrid“ pusmečio pelnas sumažėjo daugiau nei trečdaliu 5

AB „Litgrid“ grynasis pelnas pirmąjį metų pusmetį siekė 3,2 mln. Eur ir buvo 38,5% mažesnis, nei pernai.

Energetika
2018.08.16
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Grigiškės ilgiau liks be elektros  

Ketvirtadienį dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų netoli Vilniaus esančiose...

Energetika
2018.08.16
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Orlen Lietuva“ veiksmų

Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) bandymas skųsti naftos perdirbėjo veiksmus buvo dar kartą atmestas.

Transportas
2018.08.16
Kompensacijas „žaliosioms“ jėgainėms išgraibstė kaip karštas bandeles Premium 6

Gyventojai aktyviai siekia kompensacijų už individualiuose namuose įrengtas saulės, vėjo, biokuro,...

Energetika
2018.08.16
Elektra liks brangi bent jau iki 2019 m. pavasario Premium 1

Liepą pasiekusi kainų piką elektros kaina „Nord Pool“ biržoje neryžtingai pasuko žemyn. Toliau jai kristi...

Energetika
2018.08.16
Pradedamas „NordBalt“ jungties remontas 4

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ ketvirtadienį ryte išjungiama beveik pustrečio mėnesio...

Energetika
2018.08.16
„Amber Grid“ valdybą palieka Ruolia 1

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdybą palieka įmonės komercijos direktorius Vytautas Ruolia. Į...

Vadyba
2018.08.14
„Orlen Lietuva“ geležinkeliais gabens krovinius Lenkijos kryptimi 12

„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius...

Transportas
2018.08.14
„Modus grupė“ į saulės jėgaines Ukrainoje investuoja 30 mln. Eur

„Modus grupė“ investuoja 30 mln. Eur į 35 megavatų galios saulės jėgainių parką Ukrainoje, Žitomiro srityje.

Energetika
2018.08.14
Siūlo ketvirtąjį terminalo išlaikymo modelį Premium 1

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) sąnaudų paskirstymo modelis sulauks ketvirtosios versijos, kuri,...

Energetika
2018.08.14
Europinis elektromobilių įkrovimo tinklas „Ionity“ atėjo į Lietuvą 34

Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri bus vietinis Europoje kuriamo didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Transportas
2018.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau