„Nord Pool“ biržoje 2016 m. elektros kaina augo trečdaliu
Per 2016 m. elektros apyvarta pasiekė 505 TWh elektros energijos, tai yra 3,27% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (489 TWh), praneša biržą valdanti bendrovė.
Palyginti, Lietuvoje per metus yra suvartojama apie 10 TWh elektros energijos. „Nord Pool“ biržose prekiauja 380 bendrovių iš 20-ties šalių.
Aktyviausiai 2016 m. elektra buvo prekiaujama Skandinavijos ir Baltijos šalių elektros rytdienos sandorių (day-ahead) rinkoje, kurioje prekiaujamos elektros kiekis augo 4,54%, nuo 374 TWh iki 391 TWh.
Vidutinė elektros kaina 2016 m. šioje rinkoje staigiai atšoko nuo 2015 metais siektų 15 metų žemumų – 20,98 Eur/MWh. Ji ūgtelėjo 28,3% ir pasiekė 26,91 Eur/MWh. Baltijos šalyse, tiesa, kainos pakito į kitą pusę.
2016 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo mažiausia per visą biržos istoriją ir siekė 36,5 EUR/MWh. Pernai metų elektros kaina rinkoje buvo 13% žemesnė nei 2015 m. (41 Eur/MWh) ir ketvirtadaliu žemesnė nei 2014 ir 2013 metais.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::a6a9da3b-c71b-45c8-8ed8-57ed53376fc7
Gerai vartotojams, bet ne investuotojams
VŽ rašė, kad Baltijos šalių elektros vartotojai gali džiaugtis itin žemomis elektros kainomis dabar ir dar bent metus. Nuo 2009-ųjų elektros kainos tik krinta, Lietuvos energetikos asociacijos duomenimis, beveik ketvirčiu – 23% nuo 2013-ųjų.
„Enefit“ prognozuoja, kad vidutinės elektros kainos per 2017 m. išliks panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais arba, pasitvirtinus tam tikroms tendencijoms, bus šiek tiek didesnis. Žvelgiant į ateinančius metus bent du svarbūs veiksniai gali paskatinti vidutinės elektros kainos padidėjimą. Pirmiausia, tai brangstanti nafta ir dujos dėl praėjusių metų pabaigoje pasiekto OPEC susitarimo riboti naftos išgavimą. Antra, mažesnis hidrorezervų lygis Skandinavijos šalyse ir atitinkamai sumažėjusi pigios hidroenergijos pasiūla“, – teigia Janis Bethers, „Enefit“ generalinis direktorius.
Jo teigimu, pagrindinę įtaką mažoms elektros kainoms praėjusiais metais turėjo „NordBalt“ jungtis, kuri padidino pigios skandinaviškos elektros energijos pasiūlą rinkoje.
„Panašu, kad didžiausias „NordBalt“ pranašumas jau išnaudotas, o kainų pokyčiai Skandinavijos šalių rinkoje ar išaugusi elektros paklausa per „LitPol Link“ jungtį gali greitai pakoreguoti lūkesčius dėl elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse“, – teigia jis.
Tačiau žemų kainų aplinka yra nepalanki investicijoms: pastatytų elektrinių atsipirkimo laikotarpis tokiomis kainomis parduodant elektrą, vieno iš VŽ kalbintų energetikos sektoriaus specialistų žodžiais, „artėja prie begalybės“.
