Klaipėdos uostas elektrą laivams tieks nuo kranto – siekiama mažinti ŠESD išmetimą
Elektros stotelių įrengimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu, kurį užbaigti planuojama 2026 m., bus įrengtos keturios stotelės ro-ro keltams – šie darbai jau gerokai pajudėję, vyksta viešieji pirkimai, Uosto direkcija renka rangovus. Skaičiuojama, kad šiam etapui prireiks apie 6,5 mln. eurų investicijų. Uosto direkcija tikisi, kad dalis finansavimo bus gauta iš ES fondų, nukreiptų į žaliuosius projektus.
Antrasis etapas, pasak uosto vadovo A. Latako, didesnės apimties ir sudėtingesnis. Jo metu planuojama įrengti mažiausiai 8 elektros stotis konteineriniams ir kruiziniams laivams. „Tam tikri iššūkiai susiję su kruiziniais laivais. Į Klaipėdą per metus atplaukia apie 60 kruizinių laivų, jie pasiskirsto šiuo metu viename terminale, tačiau ruošiamės statyti antrąjį. Kruiziniams laivams reikia 14 MW elektros galios, palyginti – ro-ro laivui pakanka apie 2 MW. Taigi mums reikės spręsti ir galvosūkį, kaip užtikrinti kruiziniams laivams reikiamą galią, ir kaip ją panaudoti šaltuoju metų sezonu, kai kruiziniai laivai į Klaipėdą neužsuka“, – pasakoja A. Latakas.
Antrąjį elektros stotelių įrengimo krantinėse etapą Uosto direkcija planuoja užbaigti 2028 m. Tai leis Klaipėdos uostui laiku pasiruošti dviejų ES direktyvų reikalavimams, kurie įsigalios 2030 m.
ES reikalavimai dėl taršos mažinimo
2023 m. ES patvirtino dvi direktyvas – AFIR ir „Fuel EU Maritime“. Pagal jas 2030 m. uostai turi būti parengę elektros įkrovimo infrastruktūrą į juos atplaukiantiems laivams. Direktyvose numatoma nemažai kriterijų, kurie siejami su laivų, atplaukiančių į uostus, kiekiu, jų tonažu ir pan. Pavyzdžiui, jei konteinerinio laivo bendras tonažas siekia 5000 tonų ir jei per trejus metus tokių laivų į uostą atplaukia daugiau nei 100, nuo 2030 m. bus privaloma 90-čiai proc. iš jų tiekti elektrą nuo kranto. Ro-ro ir ro-pax laivams elektros infrastruktūra bus būtina, jei į uostą per trejus metus įplaukia daugiau nei 40 tokių laivų. „Fuel EU Maritime“ reglamente numatoma, kad nuo 2030 m. konteineriniai ir keleiviniai laivai (įskaitant kruizinius laivus), kurių bendrasis tonažas yra ne mažesnis kaip 5 000 t (GT), turi prisijungti prie kranto elektros energijos pagrindiniuose ES uostuose, įtrauktuose į transeuropinį sąrašą.
„Klaipėdos uostui šie kriterijai tikrai taikytini, o reikalavimai – ganėtinai rimti. Todėl ir ruošiamės nedelsdami, nes uostai, kurie praleis tinkamą momentą ir reikiamos infrastruktūros neįsirengs, 2030-aisiais gali susidurti su rimtomis problemomis“, – teigia A. Latakas.
Skaičiuojama, kad ES uostuose stovintys laivai per metus iš viso išmeta apie 4,4 mln. tonų ŠESD. Įgyvendinus elektros įkrovimo nuo kranto sprendimus uostuose, taršos emisijų tikimasi sutaupyti apie 24 proc.
KVJU direkcija, tiesa, yra užsibrėžusi ambicingesnį siekį – įgyvendinus elektros stotelių projektus, išmetamų ŠESD kiekį planuojama sumažinti 33 proc. Šiuo metu Klaipėdos uoste stovintys laivai per metus išmeta apie 26 tūkst. tonų ŠESD per metus.
Uostas taps dar patrauklesnis
„Elektros tiekimo nuo kranto stotelių įrengimas lems tikrai didelius pokyčius. Visų pirma, teigiamas pasekmes pajus Klaipėdos miestas ir jo svečiai – laivams elektrą kraunantis nuo kranto ir išjungus variklius, liks mažiau žmones erzinančių iš laivų kylančių dūmų. Esame įsikūrę unikalaus gamtos kampelio pašonėje, pagaliau, visa Baltijos jūra yra itin jautri aplinkosaugos atžvilgiu. Todėl jaučiame didžiulę atsakomybę ir esame pasirengę dėti kuo daugiau pastangų, kad mūsų veikla atitiktų aukščiausius taršos suvaldymo standartus. Ypač svarbūs ir globalūs aspektai – siekis stabdyti klimato atšilimą ir užkirsti kelią su tuo susijusioms katastrofiškoms pasekmėms. Dar yra ir ekonominis aspektas – įgyvendinus šiuos elektrifikavimo projektus, Klaipėdos uostas taps komerciškai patrauklesnis“, – apie įgyvendinamų projektų pasekmes pasakoja uosto vadovas.
Klaipėdos uosto indėlį į aplinkosaugą šiemet balandį įvertino Europos jūrų uostų organizacija. Klaipėdos uostui buvo suteiktas PERS(angl. Port Environmental Review System) sertifikatas. Tai vienintelis jūrų uostams skirtas aplinkosaugos vadybos standartas. Jis remiasi ESPO (Europos jūrų uostų organizacija) politikos rekomendacijomis ir specialiai sukurta schema, padedančia uostams laikytis teisės aktų, vystyti tvarią uosto veiklos plėtrą, apsaugoti aplinką, gerinti visuomenės sveikatą ir spręsti klimato problemas. Sertifikatas suteikiamas dvejiems metams, tačiau nėra amžinas – kad jį išsaugotų, uostas privalo nuolat didinti indėlį į aplinkosaugos tikslus.
