Grąžinama „technologinė skola“: Registrų centras keičia savo IT infrastruktūros kūrimo principus
Registrų centro IT ūkio dekomponavimas yra inovatyvus sprendimas, Lietuvoje nėra daug įmonių ar institucijų, kurios jau yra įsidiegusios panašaus pobūdžio sprendimus.
Apie Registrų centro planus iš esmės pakeisti savo IT ūkio architektūrą ir kokią naudą šie pokyčiai atneš jo klientams kalbamės su Antanu Raguočiu, Registrų centro IT centro vadovu.
Kodėl atsirado poreikis keisti savo informacinių technologijų infrastruktūrą?
Esami Registrų centro IT aplikacijų architektūros pamatai buvo pradėti kurti prieš daugiau kaip 20 metų, jie atitiko tuometinius reikalavimus, sistemos buvo stipriai centralizuotos, jų pagrindas buvo viena centrinė duomenų bazė. Šis principas buvo taikomas kuriant vis naujas informacines sistemas ir paslaugas.
Šiuo metu pagrindinė įmonės duomenų bazė talpina apie 40 skirtingų informacinių sistemų duomenų. Vis dėlto, toks sprendimas jau nebeatitinka šių dienų poreikių, todėl šiuo projektu grąžiname savotišką „technologinę skolą“.
Jeigu savo sistemas ir toliau vystytume kaip iki šiol, naudodami kelias centralizuotas duomenų bazes, padidėtų IT sistemų trikčių rizika. Sutrikus vienos aplikacijos (tinklapio) darbui, šis sutrikimas gali persiduoti ir kitoms aplikacijoms. Pavyzdžiui, sutrikus Gyventojų registrui, tikėtina, kad tai paveiks ir kitas integracijomis su šiuo registru susietas sistemas, kurioms būtini duomenys apie fizinius asmenis.
Kurti sistemas esant dabartinei architektūrai tampa sunku, nes laikant visas jas vienoje „pintinėje“ tarp aplikacijų nėra aiškių pertvarų. Todėl aplikacijų kūrimas, tobulinimas bei testavimas prieš atveriant vartotojams reikalauja vis daugiau pastangų. Pavyzdžiui, būtina ne tik ištestuoti, kaip po patobulinimų veikia Nekilnojamojo turto registras, bet ir tai, ar nebuvo sutrikdyta šio registro duomenis naudojančių kitų sistemų – Antstolių informacinės sistemos, Turto arešto aktų registro ir kitų – veikla.
Dirbant su centralizuotomis duomenų bazėmis susidaro kamščiai, kai vieni procesai ir darbai pradeda trukdyti kitiems. Dabar neįmanoma tiksliai įvertinti, kokie yra vienos ar kitos aplikacijos aptarnavimo kaštai, sunku efektyviai, atsižvelgiant į dienos poreikį, naudoti IT resursus. Pagaliau, būdamos vienoje vietoje sistemos yra labiau pažeidžiamos, todėl pokyčių reikalauja ir kylantys saugumo reikalavimai.
Kokie sprendimai padėtų išsivaduoti iš visų šių apribojimų?
Pasaulyje šiuo metu sparčiai plinta taip vadinamos konteinerinės IT platformos, kurios skirtingoms aplikacijoms leidžia veikti lygiagrečiai ir nepriklausomai vienai nuo kitos. Tokia sistema atveria naują, modernų pasaulį – aplikacijos tarpusavyje kalbasi naudodamos aiškias iš anksto nustatytas taisykles. Todėl kurti, integruoti naujas aplikacijas ir atnaujinti jau esamas yra daug lengviau. Siekdamas šių tikslų Registrų centras įsigijo bendrovės „Red Hat“ atvirojo kodo konteinerinę orkestravimo platformą „OpenShift“. Ji jau yra įdiegta ir paruošta aplikacijų perkėlimui.
Kada ir kokius darbus planuojate atlikti?
Registrų centro IT aplikacijų dekomponavimo programoje atsispinti nauji mūsų darbo principai. Šioje programoje mes sau pasakėme, kad naujus projektus vystysime taikydami dekomponavimo pricipus. Tai ilgalaikė strategija, todėl galutinės datos joje nėra, tačiau tarpinius planus, be abejo, turime.
Pereinant prie naujos sistemos svarbu atsieti centrinius duomenų polius, į kuriuos remiasi dauguma kitų sistemų. Pirmiausiai nuo monolitinės struktūros numatoma atsieti Registrų centro savitarnos sistemą ir E. pristatymo sistemą, tam tikrus E. sveikatos sistemos modulius, įmonės viduje naudojamą paslaugų apskaitos sistemą, masinio vertinimo sistemą ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pateikimui skirtą sistemą „Matininkas“.
Numatoma, kad atskyrus informacinių sistemų duomenų bazes į atskirus komponentus, jie sąveikaus tarpusavyje, tačiau kiekvienas savarankiškai atliks savo funkcijas, todėl informacijos apdorojimas taps greitesnis, o pakeitimus viename komponente bus galima atlikti netrikdant kitų komponentų darbo.
Kaip planuojama šiuos darbus finansuoti?
Registrų centras yra informacinių sistemų tvarkytojas, o jų valdytojai yra ministerijos ir būtent nuo jų skiriamo finansavimo priklauso darbų sparta. Nekilnojamojo turto registrą galima vystyti iš už jo teikiamas paslaugas gaunamas lėšas, E. sveikatos plėtrai lėšas planuojama skirti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
Ar visi šie pokyčiai netrikdys sistemų darbo?
Vartotojai trikdžių neturėtų pajusti. Atvirkščiai – ilgainiui sistemų patikimumas turėtų padidėti, nes pakeitus IT sistemos architektūros principus, galimi trikdžiai vienoje iš aplikacijų nebepersimes į kitas. O kad nesklandumų nepasitaikytų naujai kuriamose sistemose, reikės įdėti daug darbo jas kuriant ir testuojant.
