Tikslioji žemdirbystė ant slenksčio: kas paruoš išskirtinių kompetencijų specialistus?

Reklama publikuota: 2022-03-29
svg svg

Tikslioji žemdirbystė – dar daugeliui naujas terminas. Kas po juo slypi, koks šios technologijos turinys, nauda, iššūkiai? Beje, tokios srities specialistus pagal programą „Sumanioji inžinerija“ jau rengia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.

Jau pats apibūdinimas – tikslioji žemdirbystė – liudija, jog viską, kas naudojama žemės ūkyje: degalai, sėklos, trąšos, augalų apsaugos priemonės, pašarai ir t. t. – siekiama panaudoti kuo racionaliau, kad ūkiai didintų našumą ir konkurencingumą gamindami maisto produktus ar žaliavas maisto pramonei.

UAB „Dojus agro“ įmonių grupės tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas.
 UAB „Dojus agro“ įmonių grupės tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas.

Trijų dešimtmečių patirtį sukaupusios UAB „Dojus agro“ įmonių grupės tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas teigia, kad šis terminas atsirado žemės ūkiui susidūrus su skaitmeninėmis technologijomis devintame dešimtmetyje. Kaip ir kitose srityse, tai sukūrė sąlygas evoliucionuoti. Šiandien žemės ūkiui yra kuriama daugybė skaitmeninių įrankių, kurie renkamų didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto pagalba didina darbo tikslumą, greitį ir kokybę.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Informacija iš laukų – realiu laiku

E. Navickas žemdirbio darbą palygina su gamyklos veikla. Tik pastarojoje visi procesai vyksta po stogu, o žemdirbio – veikiant permainingoms ir dažnai sunkiai prognozuojamoms oro sąlygoms, todėl tenka kuo kokybiškiau, greičiau ir tikslingiau išnaudoti tas akimirkas, kai oro sąlygos leidžia dirbti laukuose.

„Jau nuo 2010 m. žemės ūkio technika internetu sujungta su ūkio valdymo sistema renka ir iš laukų teikia jai aukštos kokybės skaitmeninę agronominę informaciją, todėl galime realiu laiku matyti, kokia yra dirvos, augalų sveikata ir labai greitai reaguoti bei su dirbtinio intelekto pagalba priimti pagrįstus sprendimus, kurie pagerintų derlių“, – pasakoja E. Navickas.

Kad tikslioji žemdirbystė negalima be didelius duomenų srautus apdorojančio dirbtinio intelekto liudija ir tas faktas, jog laukuose dirbanti technika per sekundę ūkio valdymo sistemai išsiunčia apie 400 parametrų, tarp jų, ir apie dirbančios technikos „sveikatos“ būklę. Tai leidžia imtis būtinų prevencijos priemonių ir iš esmės sumažinti galimas prastovas dėl technikos gedimo. Tačiau „Dojus agro“ įmonių grupės tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas akcentuoja, kad ūkių ateitis – visi jo elementai (vadovas, ūkis, operatorius, technika, laukai) sujungti į vieną sistemą, kur gaunami visi duomenys, o dirbtinis intelektas juos analizuoja ir, atsižvelgdamas, pavyzdžiui, į besikeičiančias oro sąlygas, pateikia išvadas dėl prioritetinių darbų. Pasinaudojus tiksliąja žemdirbyste galima išvengti daug klaidų, kurios neretos sprendimus priimant nesinaudojant didžiausiais duomenimis.

Tikslioji žemdirbystė tausoja žemę ir taupo tūkstančius

Kaip vieną iš tiksliosios žemdirbystės technologijų E. Navickas pamini automatinį vairavimą, kuris žemės ūkyje naudojamas jau pora dešimtmečių. Pasitelkus šią technologiją žymiai sumažėja persidengimų kiekis, vadinasi, žymiai taupiau naudojamos sėklos, trąšos, augalų apsaugos priemonės, degalai, laikas, mažiau veikiama dirva.

Kita – artimoji infraraudonoji – technologija, sumontuota ant žemės ūkio technikos, realiu laiku analizuoja augalą ir atsako į klausimus, ko ir kiek jam reikia, pavyzdžiui, trąšų ar apsaugos priemonių, bei padeda sureguliuoti įrangą, kad viename ar kitame lauko plote atitinkamų trąšų, apsaugos priemonių augalas gautų tiksliai tiek, kiek jam tuo metu reikia. Visos šios ir kitos sistemos dirba sutartinai ir savarankiškai, be žmogaus įsikišimo, kad būtų kuo mažiau paveikta gamta, racionaliai sumažintos išlaidos ir pasiektas didesnis efektyvumas.

Tiksliosios žemdirbystės specialistas pateikia skaičius, jog, remiantis praėjusių metų kainomis, ūkininkas kasmet turi investuoti apie 700 Eur/ha, kad gautų apie 1.100 Eur pajamų. Pasitelkus tik automatinį vairavimą sąnaudas galima sumažinti apie 10%, t. y. sutaupyti apie 70 Eur/ha, o pasinaudojus sekcijų valdymu ir kintamomis normomis sutaupoma dar 5% arba apie 30 Eur/ha. Praktika liudija, kad išanalizavus konkrečius kiekviename ūkyje sukauptus duomenis ir priėmus tik šiam ūkiui naudingus atitinkamus sprendimus galima sutaupyti dar po 50 Eur/ha.

„Taigi nedidelis, pavyzdžiui, 200 ha valdantis ūkis, pasitelkęs tiksliosios žemdirbystės technologijas, per metus papildomai gali uždirbti apie 28.000 Eur“, – išvadą pateikia „Dojus agro“ įmonių grupės tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas.

Jis įsitikinęs, kad tokios tiksliosios dirvos dirbimo ar derliaus nuėmimo technologijos – netolima daugelio ūkių kasdienybė. Tai lems ne tik ekonominiai svertai, bet ir Europos žaliasis kursas. Beje, šį pavasarį į laukus jau išvažiuos traktoriai–robotai, kurie žemę 24 valandas per parą dirbs visiškai savarankiškai, be vairuotojų. Tiesa, be žmonių pagalbos jie vis tiek „neišgyvens“, bet vienas operatorius galės prižiūrėti būrį tokių traktorių–robotų.

Robotai keičia žemės ūkio įvaizdį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys teigia, kad ir Lietuvos žemės ūkis išgyvena sudėtingą laikotarpį, susidurdamas su dideliais iššūkiais.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys.

„Iš vienos pusės susiduriama su iššūkiu aprūpinti gyventojus maisto produktais, iš kitos – gamtosauginiai reikalavimai, klimato kaita. Todėl žemės ūkiui keliami didelio tikslumo ir našumo reikalavimai: gauti kuo daugiau kokybiškos produkcijos ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai. Šie iššūkiai įveikiami, bet reikalauja iš žemės ūkio didesnių tikslumų: pavyzdžiui, augalininkystėje tai gali būti sumanus trąšų naudojimas įvertinant dirvos savybes ir aprūpinant ją reikalingomis maistinėmis medžiagomis, gyvulininkystėje – visiškas fermų mechanizavimas ir robotizavimas“, – sako prof. dr. R. Bleizgys.

Jis primena, kad pirmieji karvių melžimo robotai Lietuvos tvartuose pradėjo veikti 2008 m. Šiandien jų yra apie 300. Yra tvartų, kuriuose visus technologinius procesus atlieka mechanizmai ir robotai: ruošia ir dalina pašarus, valo šėrimo takus, šalina mėšlą, melžia ir analizuoja pieno kokybę, vertina ir informuoja apie gyvulių elgseną bei sveikatą, perspėja apie galimas jų ligas. Anot profesoriaus, tokiuose tvartuose žmogus išvaduojamas nuo rutininių darbų, jis gyvulius nuotoliniu būdu gali prižiūrėti iš bet kur.

„Bet taip pat svarbu, kad robotai pateikia daug informacijos apie kiekvieną gyvulį, kiekvienam jų gali skirti asmeninę priežiūrą, o tai didina produkcijos išeigą nedidinant žalingo poveikio aplinkai, – tiksliosios žemdirbystės naudą akcentuoja prof. dr. R. Bleizgys. – Juokaujant galima pasakyti, kad mes žinome, ką kiekvienas gyvulys mano apie savo šeimininką“.

Sumanioji inžinerija – žemės ūkiui plėsti

Tačiau nors robotai sugeba išanalizuoti daug duomenų, bet kol kas sprendimus turi priimti specialistas. Būtent tokio lygio specialistų, kurie galėtų išnaudoti sumaniosios inžinerijos ir informacinių technologijų teikiamas galimybes, išmanytų žemės ūkio technologijas, augalų ir gyvulių fiziologiją, labai trūksta.

„Įvertinus Lietuvos žemės ūkio šiandieną ir galvojant apie ateitį, atliepiant šalies ūkininkų dabartinius poreikius ir buvo sukurta nauja studijų programa – „Sumanioji inžinerija“, – pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. R. Bleizgys. – Nuo naujųjų mokslo metų ji laukia tų, kurie nori kurti ir biologinėse sistemose diegti skaitmenines inžinerines inovacijas bei dirbti kartu su robotais, analizuoti jų teikiamus duomenis. Programoje sujungiamos šiandien ypač svarbios kryptys: inžinerija ir informatika. Būsimiems specialistams bus ugdomi gebėjimai inžinerinėmis priemonėmis ir skaitmeninių technologijų metodais projektuoti gamybos technologijas ir jas valdyti, „komunikuoti“ su robotais, dronais ir naudoti sumaniąsias inžinerines sistemas bei dirbtinio intelekto taikomąsias programas modernizuojant žemės ūkio produktų gamybą, organinių atliekų utilizavimą, bioenergijos gamybą. Jaunimui tokia šiuolaikinėmis technologijomis paremta specialybė turėtų būti ypač patraukli, jie nieko neturės bendro su praeities žemės ūkio įvaizdžiu.“

Tokie specialistai ypač reikalingi įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, nes jie gebės optimizuoti procesus, didinti darbo našumą, gyvulių produktyvumą nedidinant poveikio aplinkai. Skaičiuojama, kad gyvulininkystės produkcijos efektyvumą padidinus du kartus, klimato kaitai įtaką darančių dujų emisija sumažėja apie 30%.

Būsimam sumaniam žemės ūkio inžinieriui – solidi stipendija

„Sumaniuose tvartuose išsprendžiama daug klausimų: pagerėja gyvulių gerovė, jie gyvena ir prižiūrimi pagal individualų grafiką, todėl didėja jų produktyvumas, mažėja tarša produkcijos vienetui pagaminti, – akcentuoja prof. dr. R. Bleizgys. – Ne mažiau svarbu, kad darbas bei uždarbis tokiuose tvartuose tampa žymiai patrauklesni ir jaunimui.“

Anot profesoriaus, Lietuvoje yra puikios sąlygos gerokai plėsti žemės ūkį, o pasitelkus sumaniąją inžineriją didinti laikomų gyvulių skaičių nedidinant poveikio aplinkai.

„Nusipirkti robotus šiandien gali daugelis. Būtina robotų teikiamas galimybes ir išnaudoti. Tam reikia specialistų. Verslininkų inicijuota bei mūsų sukurta programa „Sumanioji inžinerija“ ir atliepia modernaus žemės ūkio poreikius“, – teigia prof. dr. R. Bleizgys.

Studijuoti programą „Sumanioji inžinerija“ Žemės ūkio akademijoje skatina ir didieji šalies žemės ūkio atstovai. Pavyzdžiui, bendrovė „Dojus agro“ į būsimus specialistus investuos nuo pirmo kurso skirdama net 300 Eur stipendiją, o vasarą studentus kvies į praktiką. Inžinerijos fakultete veikiantis inžinierių klasteris skirs papildomai po 100 Eur, o Žemės ūkio ministerija inžinerijos studentus planuoja skatinti 200 Eur stipendijomis, tad jau pirmame kurse inžinerijos studento stipendija gali siekti 600 Eur.

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Tikslioji žemdirbystė ant slenksčio: kas paruoš išskirtinių kompetencijų specialistus? Verslo tribūna

Tikslioji žemdirbystė – dar daugeliui naujas terminas. Kas po juo slypi, koks šios technologijos turinys,...

Daugiau nei pelnas
2022.03.29
Šiuolaikinis žemės ūkis – inovacijų variklis Verslo tribūna

Žemės ūkio sektorius keičia įvaizdį. VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė atkreipia dėmesį, kad sektorius...

Daugiau nei pelnas
2022.03.16
Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“ – agrosektoriaus ateities kryptis Verslo tribūna

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) sugrįžta...

Daugiau nei pelnas
2022.03.02
Šiuolaikiniam menui Vilniuje „Darnu Group“ skiria 300 tūkst. eurų Verslo tribūna 3

Šiais metais sostinės Paupio rajone nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pradėjo galerijos po...

Daugiau nei pelnas
2022.01.07
Konversija – tvaresnis būdas auginti miestus Verslo tribūna

Dėl ribotos vietos miestų centruose nauji nekilnojamojo turto projektai vis labiau traukiasi į pakraščius.

Daugiau nei pelnas
2021.12.10
Teniso talentų auginimui „Darnu Group“ šiemet skyrė 200 tūkst. eurų Verslo tribūna 1

Per šiuos metus perspektyviausiems tenisininkams nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Darnu Group“...

Daugiau nei pelnas
2021.11.23
Tarp įvairių kitų žemėtvarkos eksperto veiklų – ir grąža savajai Alma Mater Verslo tribūna

Jungtinėje Karalystėje, Liverpulio Džono Mūro universitete sėkmingai apginta daktaro disertacija žemės...

Daugiau nei pelnas
2021.11.15
„Darnu Group“ Vilniaus erdvėse pasodino beveik 1,5 tūkst. medžių, kitais metais planuoja beveik tiek pat Verslo tribūna 3

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“, siekdama išlaikyti Vilniaus žaliąjį veidą ir padėti...

Daugiau nei pelnas
2021.10.26
Pirmasis išsamus Vilnelės tyrimas: čia gyvena per 30 saugomų gyvūnų ir augalų rūšių Verslo tribūna

„Darnu Group“ įsteigtas Darnių iniciatyvų paramos fondas rugsėjį jau antrą kartą inicijavo sostinėje...

Daugiau nei pelnas
2021.10.01
Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2021“ – įspūdingą sektoriaus šuolį demonstruojantis inovacijų sklaidos reiškinys Verslo tribūna

Rugsėjo 23 –  25 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  vyko jubiliejinė...

Daugiau nei pelnas
2021.09.28
„Darnu Group“ po mokslininkų rekomendacijų išvalė Vilnelę Verslo tribūna 1

Priekinį automobilio stiklą, vaikiškas kuprines ir įvairias padangas – tokius objektus iš Vilnelės ištraukė...

Daugiau nei pelnas
2021.09.23
Svarbiausiose agrosektoriaus parodose – ypatingas dėmesys inovacijoms Verslo tribūna

Po beveik du metus trukusios pertraukos pamažu susitikimai sugrįžta. Šįmet gyvai vyksta ir „Inno panorama“...

Daugiau nei pelnas
2021.08.30
Vilniečiams padovanojo mobilias darbo vietas prie Baltojo tilto Verslo tribūna 2

Vilniuje prie Baltojo tilto įsikūrė pirmosios Lietuvoje mobilios darbo vietos, skirtos norintiems dirbti...

Daugiau nei pelnas
2021.08.24
Agrosektoriaus transformacija atveria kelius ateities talentams Verslo tribūna

Agrosektorius šandien stovi ant didelių transformacijų slenksčio. Iš jo tikimasi augančio produktyvumo,...

Daugiau nei pelnas
2021.06.29
„Darnu Group“ šalies tenisininkams šiemet skirs 200 tūkst. eurų paramos Verslo tribūna 3

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ ir toliau...

Daugiau nei pelnas
2021.06.01
Visuomenė keičiasi: socialiai atsakingas verslas stiprina pozicijas Verslo tribūna 2

Specialistai teigia, kad Lietuvoje apie verslo socialinę atsakomybę imta kalbėti daugiau nei prieš pora...

Daugiau nei pelnas
2021.05.17
Vilniui ir Nidai pasiūlytos atviros darbo vietos miestiečiams: ar norėtumėte dirbti tokiame „Nebiure“? Verslo tribūna 3

Erdves gyvenimui, darbui ir laisvalaikiui kurianti nekilnojamojo turto bendrovė „Darnu Group“, siekdama...

Daugiau nei pelnas
2021.05.14
Agrosektoriaus pažangos variklis – kompleksinės žinios Verslo tribūna

Gyvybiškai reikšmingą agrosektorių pakeitė ir vis dar keičia inovacijos bei kokybiškos žinios. Skirtingų...

Daugiau nei pelnas
2021.05.13
Įmonių pasas į sėkmingo verslo pasaulį: socialinė atsakomybė Verslo tribūna

„Socialiai atsakingiausia įmonė“ – jau įprasta nominacija daugumoje verslo apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek...

Daugiau nei pelnas
2021.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku