Kaip apskaityti darbostogas? Konkretūs auditorės patarimai
„Darbostogų nori ir darbdaviai, ir darbuotojai, bet nerimo dėl to, ar apskaičius šį projektą mokesčiai neišpūs jo kainos dvigubai, tikrai yra. Ir nors mūsų mokestinėje sistemoje vis dar nėra darbostogų sąvokos ir išaiškinimo, kaip jas apskaityti, darbdaviams jaudintis nereikėtų, nes darbostogos ir nėra oficiali sąvoka: tai skambus pavadinimas, kurį apskaitoje reikia padėti į vieną egzistuojančių sąvokų lentyną ir pagal ją vesti apskaitą“, – pasakoja Jurgita Navikienė, auditorė ir „Countline“ lektorė.
Darbostogos-komandiruotė: nėra mokestinių prievolių, bet turi atitikti komandiruotės bruožus
Svarbiausia taikliai ir tinkamai įvertinti, kokio darbo formato elementų turi planuojamos darbostogos: ar jos turi, pavyzdžiui, komandiruotei būdingų bruožų: „Kadangi darbostogos teisiškai nėra niekaip apibrėžtos, turime identifikuoti, kokios tos mūsų darbostogos bus: galbūt jų metu vykstama į konkrečią šalį būtent dėl to, kad joje vyksta profesiškai aktuali konferencija, galbūt ten yra vietos lektorių, kurie gali komandai vesti profesinius mokymus, pardavėjų ar rinkodaristų komandos formavimo seminarą ar pan. Tuomet tai yra pilnavertė komandiruotė ir turi būti apskaitoma kaip komandiruotė“, – pasakoja Jurgita Navikienė.
Jai antrina ir Giedrė Kunigonė, darbostogų projekto „Onworkation by AirGuru“ vadovė: „Vis daugiau įmonių darbostogose planuoja ne tik darbą ar pramogas, bet ir naudojasi galimybe mokytis iš šalies, į kurią vyksta, specialistų. Organizuodami darbostogas dažnai klientams siūlome vietos lektorius, specialistus, nes bendrovės nori išnaudoti laiką kartu užsienio šalyje kuo produktyviau ir pasisemti tokių žinių ar įgūdžių, kurių Lietuvoje gauti negali. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės keliauja į konkrečią šalį, nes joje vyksta didelė jiems profesiškai aktuali konferencija ar paroda, tokiais atvejais organizuojame ir bilietų į konferenciją pirkimą, pervežimus ir viską, ko tokioms darbostogoms reikia“.
Pasak J. Navikienės, apskaityti darbostogas kaip komandiruotę įmonei kainuoja mažiau, nes tokiu atveju papildomų mokestinių prievolių nėra, yra tik komandiruotpinigiai: „Vis dėlto būtina atitikti komandiruotei keliamus reikalavimus. Greta jau minėtų komandiruotės bruožų, rekomenduojama nesiųsti visų įmonės darbuotojų, o rinktis tik panašų darbą dirbančią kolektyvo dalį, tarkime, visus vadybininkus, visą rinkodaros ir pardavimų skyrių ar pan. Tokiu atveju darbostogos turi daugiau komandiruotei būdingų elementų, nes keliauja tos pačios specialybės žmonės, kurie kartu užsienio šalyje gali kelti kvalifikaciją savo srityje“.
Darbostogos-nuotolinis darbas: rizikų mažiau, bet mokesčiai didesni
Jei planuojamos darbostogos neturi komandiruotei būdingų bruožų, kitas variantas yra jas apskaityti kaip nuotolinį darbą. Darbo kodekse sakoma, kad nuotolinis darbas yra susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo, kad šis savo pareigas atliks ir dirbs iš darbuotojo pasirinktos vietos.
„Apskaitant darbostogas kaip nuotolinį darbą, iš darbo santykių perspektyvos problemų nėra jokių: nesvarbu, ar dirbame iš biuro, ar iš užsienio. Bet klausimų kyla iš mokestinės pusės: ar darbuotojas gaus didesnę naudą nei gautų eidamas į pastovią darbo vietą? Dažniausiai gaus, nes jei darbuotojus siunčiame savaitei į darbostogas, jie ne tik dirba savo darbą, už kurį gauna atlygį: darbdavys jam sumoka už kelionę, apgyvendinimą. Ir būtent tai mokesčių administratorius mato kaip papildomas naudas darbuotojams, kurios turi būti apmokestintos“, – aiškina auditorė.
J. Navikienės teigimu, darbostogas apskaityti kaip nuotolinį darbą yra pats saugiausias variantas, bet tokia apskaita reiškia apie 40 proc. mokesčių: „Tokiu atveju darbostogų kaina išauga tikrai stipriai. Vis dėlto turime turėti drąsos ir ne visada filosofija, kad geriau apmokestinti nei patirti riziką, yra teisinga. Visada reikia rinkti įrodymus, argumentus, kodėl manome, kad tai yra, pavyzdžiui, tarnybinė komandiruotė, ir tuomet visos mokestinės rizikos yra stipriai sumažinamos“.
G. Kunigonė iš „OnWorkation by AirGuru“ pasakoja, kad šiandien darbostogos yra planuojamos labai įvairiapusės: jose ir dirbama, ir poilsiaujama, ir mokomasi, komandinamasi, bet teigia pastebinti, kad darbdaviai į darbostogų apskaitą žiūri labai atsakingai: „Mūsų klientai dažnai konsultuojasi su mokesčių ekspertais, apskaitininkais, ieškodami, kaip kuo tvarkingiau atlikti darbostogų apskaitą. Mes kaip darbostogų organizatoriai klausimų sulaukiame dažnai ir esant poreikiui, nukreipiame į specialistus, kurie gali atsakyti į su apskaita susijusius klausimus kompetentingai“.
Tarptautinėms įmonėms apskaityti darbostogas yra paprasčiau
„Countline“ lektorė J. Navikienė dėmesį atkreipia į tarptautinių įmonių darbostogas ir sako, kad joms situacija yra visai kitokia ir daug paprastesnė: „Kai į darbostogas keliauja tarptautinė įmonė, turinti padalinius ir darbuotojus keliose šalyse, situacija kinta: tokios darbostogos drąsiai gali būti traktuojamos kaip tarnybinė kelionė, nes tai yra vienintelis būdas visiems darbuotojams susitikti. Žinoma ir čia reikėtų nepamiršti kitų komandiruotės bruožų, pasirūpinti labai aiškia darbine darbotvarke“.
Pasak „OnWorkation“ vadovės, nors tarptautinėms įmonėms apskaityti darbostogas yra kiek paprasčiau, ji sako, kad vis daugiau ir tik Lietuvoje veikiančių įmonių renkasi pakeisti darbinę aplinką ir iškeliauti padirbėti iš užsienio: „Nors apskaita klausimų vis dar kelia, bendrovės randa sprendimus ir vyksta dirbti, tobulėti ir didinti darbuotojų motyvaciją į užsienį bent kartą metuose. Tai įrodo, kad su apskaita susitvarkyti galima ir tai nėra misija neįmanoma, labiau – atvirkščiai. Atvejų Lietuvoje jau daug, tad yra iš ko mokytis ir kieno geraisiais apskaitos pavyzdžiais sekti“.
