Drama Italijoje: vieni spaudžia aliejų, kiti – ašaras

Kažkas ne taip šį lapkritį Italijos kalvų platybėse – trūksta kažko labai įprasto ir pažįstamo. Trūksta beveik visur – nuo Alpių priekalnių iki Sicilijos krantų. Negirdėti alyvuogių aliejaus spaudyklų frantoio burzgimo. Miestelių aikštėse savaitgaliais tuščia. Triukšmingos ir kvapnios alyvuogių aliejaus šventės nebešvenčiamos. Švęsti šįmet nėra ką, nebent blogiausią istorijoje alyvuogių derlių. Romos dienraštis „Il Foglio“ šiomis dienomis išspausdino keistą tekstą, kuris skamba tarsi prakeiksmas: „Tavo šalyje, kur akys užmato, žaliuos alyvmedžių giraitės. Bet negausi ritualinio patepimo aliejumi. Nes visos tavo alyvuogės byrės ant žemės.“ Šie žodžiai, matyt, skirti tiems, kurie pamiršo, kad alyvuogių aliejus – ne tik maisto produktas, bet ir vakarietiškos civilizacijos simbolis. Išminties, ilgaamžiškumo, jėgos, sveikatos ir klestėjimo ženklas. Pax Romana, Romos taika, būdavo skelbiama taip: imperatorius važiuodavo per miestą pasipuošęs galvą alyvmedžio šakelių vainiku.

Šį rudenį ISME – Italijos nacionalinio žemės ūkio rinkų instituto – duomenys taika nekvepia. Biuleteniai apie aliejaus kainas labiau primena pranešimus iš karo lauko. Tyro alyvuogių aliejaus brangimas fiksuojamas ne kas mėnesį, o kas savaitę. Tarkime, antrąją lapkričio savaitę vieno kilogramo tyro alyvuogių aliejaus kaina buvo 15,3% didesnė, palyginti su pirmąją.