Ant logistikos svarstyklių – ir klientai

Violetos Bubelytės nuotr.

Ramūnas Palšaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto katedros vedėjas: "Skaičiuojama, jog transporto ir ekspedijavimo veika Lietuvoje yra optimali tuomet, jei įvykdoma 60%–70% užsakymų".

Violetos Bubelytės nuotr.
Audris Imbrasas, AB "Dvarčionių keramika" pirkimo ir logistikos direktorius: "Skaičiuojant sandėliavimo išlaidas reikia įvertinti ir riziką, jog sandėlį gali išplėšti, be to, atsargos gali tapti nemadingos, gana dinamiškai keičiasi net apdailos plytelių dydžio mada".

Klientų aptarnavimo lygio ir bendrųjų logistikos išlaidų sąsaja:

Išlaidos
Klientų aptarnavimo lygis 100%


Bendrosios logistinės išlaidos
Transportavimo, užsakymų tvarkymo ir atsargų išlaidos
Prarastosios prekybos nuostoliai

Šaltinis: "Logistikos vadyba"



Transportavimo ir atsargų išlaidų sąsaja:

Išlaidos
Geležinkelis Autotransportas Aviacija
Transporto efektyvumas (greitis ir pasiekiamumas)


Bendrosios logistinės išlaidos
Transportavimo išlaidos
Išlaidos atsargoms laikyti (įskaitant saugojimą ir atsargas kelyje)

Šaltinis: "Logistikos vadyba" Ramūnas Palšaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto katedros vedėjas, pažymi, jog skirtingos įmonės veiklos uždaviniai kartais prieštarauja vienas kitam, tai sietina ir su logistika, kadangi sandėliavimo ir transportavimo išlaidos yra susijusios.
"Kuo mažesnės sandėliavimo išlaidos, tuo didesnės transportavimo išlaidos", – sako p. Palšaitis. Tokia tendencija yra todėl, kad norint prekių pristatyti laiku, neretai reikia rinktis greitesnius, vadinasi, ir brangesnius jų pristatymo būdus. Todėl skaičiuojant transportavimo išlaidas labai svarbu įvertinti ir sandėliavimo sąnaudas: patalpų nuomos kainą, praradimą dėl įšaldyto kapitalo.
Ponas Palšaitis pažymi, jog geriausią ekonominį rezultatą pavyksta pasiekti, kai abiejų šių išlaidų straipsnių išlaidų suma yra mažiausia. To siekti ir yra vienas iš logistikos padalinio uždavinių kiekvienoje įmonėje.
Kenčia kokybė
"Verslo žinių" žinyne "Logistikos vadyba" pažymima, kad bendroms logistikos ir sandėliavimo išlaidoms didelę reikšmę turi dar vienas aspektas, iš pirmo žvilgsnio nesusijęs su logistika – tai klientų aptarnavimo kokybė. Mat mažiausios gamintojo ar prekybininko logistikos išlaidos būna ne tada, kai atliekami visi klientų užsakymai. Dalies klientų atsisakius, kai aptarnaujama mažiau vartotojų, dažniausiai vieno produkto logistikos išlaidos būna mažesnės. Kai jų aptarnaujama daugiau, paprastai daugiau išlaidžiama atsargoms laikyti, taip pat sparčiau kyla transportavimo, užsakymų priėmimo išlaidos. Audris Imbrasas, glazūruotas keramines plyteles gaminančios AB "Dvarčionių keramika" pirkimo ir logistikos direktorius, sutinka, jog didesnės atsargos, platesnis asortimentas klientų poreikį gali patenkinti geriau, tačiau taip įšaldomos lėšos.
"Skaičiuojant sandėliavimo išlaidas reikia įvertinti ir riziką, jog sandėlį gali išplėšti, jei sandėlis yra miesto centre, jo nuoma bus kur kas brangesnė, – sako p. Imbrasas, – be to, atsargos gali tapti nebemadingos, gana dinamiškai keičiasi net apdailos plytelių dydžio mada".
Ponas Imbrasas teigia, jog renkantis sandėliavimo kiekius tenka atsižvelgti ir į gamybos niuansus.
"Mes priversti laikyti didesnes atsargas ir todėl, kad pereiti nuo vieno plytelių dydžio gamybos prie kito kainuoja brangiai", – sako p. Imbrasas.
Ponas Palšaitis teigia, jog pasirenkant sandėliavimo ir transportavimo būdą reikia įvertinti ir nuostolius dėl atsisakytų užsakymų. Sprendimai priimami žiūrint į abi svarstyklių puses.
"Skaičiuojama, jog transporto ir ekspedijavimo veika Lietuvoje yra optimali tuomet, jei įvykdoma 60%–70% užsakymų", – sako p. Palšaitis. Imtis daugiau užsakymų neapsimoka dėl skubos, mažų siuntų ar neparankių maršrutų.
Pardavimo ekspertai siūlo neatsisakyti tokių užsakymų, tačiau pasiūlyti juos atlikti brangiau. Už skubą turi būti priskaičiuota papildomai, tuomet įmonės apyvarta, užuot mažėjusi, išauga.