Išeitis yra – persijoti valdininkus

Paradoksas: gyventojų Lietuvoje mažėja, o valdininkų armija vis pučiasi. Ją persijojus, rastųsi pinigų ir menkai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Vladimiro Ivanovo nuotr. Ant Trišalės tarybos (TT) stalo – dar vienas minimaliojo mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo projektas. Šįkart jame numatyta tokio atlyginimo kartelę kilstelėti dar 100 Lt – iki 1.100 Lt. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai siekia, kad alga būtų padidinta nuo spalio 1 d. Vienas iš profsąjungų kozirių, kurį jie meta ant TT derybų stalo, – didėsianti emigracija. Esą darbo jėgos trūksta jau dabar, nepadidinus MMA, emigracijos srautai tik sustiprės. Vienos šakinės profesinės sąjungos vadovas tikina, kad būtina įtvirtinti tris MMA didinimo principus: eiliškumą, sumas, kiek jis turėtų didėti, ir šio sprendimo atsiejimą nuo politinių sprendimų. Siūloma MMA susieti su kitais veiksniais, pvz., vidutiniu atlyginimu, skurdo rizikos rodikliais ir kt.
Darbdaviai absoliučiai vienos nuomonės dėl MMA didinimo neturi, tačiau dauguma pasisako, už tai, kad jei jau didinti MMA, tai daryti ne nuo kitų metų sausio 1 d., kaip yra pasiūlęs premjeras Algirdas Butkevičius. Darbdavių argumentas tvirtas: algos didinimas ir euro įvedimas – dviguba našta verslui, ji neturėtų užgriūti vienu metu.
Tačiau ministras pirmininkas irgi turi savų argumentų. Pasak jo, reikia didinti ne tik MMA, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojų užmokestį. „Faktiškai padidinus MMA, nekvalifikuotos darbo jėgos pajamos susilygins su žmonių, baigusių universitetus, atlyginimais. Mes didinsim MMA, bet lygiagrečiai turime kelti ir viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimus, kurie santykinai yra patys mažiausi“, – aiškina premjeras, kartodamas ekonomistų žodžius. Be abejo, viešajame sektoriuje dirba daug kvalifikuotų darbuotojų, kurie gauna 1.200–1.300 Lt per mėnesį. Tad, sulyginus jų algą ir MMA, susidarytų paradoksali situacija.
Todėl p. Butkevičius mato tik tokią išeitį – didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas. Bet tam reikia pinigų. O jų šiemetiniame biudžete, aišku, nėra numatyta. Ir klibinti biudžeto eilučių Vyriausybė neketina. Todėl premjeras deklaruoją kitą datą – MMA didinti nuo 2015 m. sausio 1 d.
Pinigų vis pasigendantis Vyriausybės vadovas kažkodėl nenori prisiminti, kad jų galima rasti optimizuojant sąnaudas. Mokytojai, gaisrininkai ir kai kurie kiti viešojo sektoriaus darbuotojai uždirba išties mažai. Ir atlyginimus jiems reikėtų didinti. Ir išteklių tam tikrai yra – tereikia Vyriausybei pasidairyti po valdininkų „daržą“. O jame ganosi tiek pat žmonių, kiek visame Lietuvos apdirbamosios pramonės ir prekybos sektoriuje kartu paėmus. Paradoksas: gyventojų Lietuvoje mažėja, o valdininkų armija vis pučiasi. Ją persijojus, rastųsi ir pinigų.
Rimantas Šadžius, finansų ministras, apie valstybės tarnybos optimizavimą kalbėjo labai gražiai – pasak jo, valstybės tarnyba turi veikti efektyviai ir valstybės lėšos privalo būti naudojamos racionaliai, todėl reikia persvarstyti valstybės institucijų funkcijas ir tarnautojų etatus, kad valstybės tarnyboje nebūtų dubliavimo ir nereikalingos veiklos. Mintys teisingos, VŽ galėtų pasirašyti po kiekvienu p. Šadžiaus žodžiu. Bet kurgi veiksmai, ministre, premjere? „Valdininkai dauginasi paprastuoju būdu, kaip ląstelės. Nežinau, kaip įstaigos sugeba Vyriausybei įrodyti, kad reikia vis naujų etatų“, – yra sakiusi Rūta Vainienė, buvusios Saulėlydžio komisijos narė. Kaip matome, jos įrodo. Todėl pinigų menkai uždirbančių kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų algoms kelti ir nėra. Nes nėra nei efektyvumo, nei racionalumo, nei optimizavimo. Yra tik tušti plepalai.