Pritrūkus eurų, grąžą galima atiduoti ir litais

Alis Jaramaitis, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius: „Prekybos įmonės turi įvertinti ir tai, koks atstumas iki artimiausio banko ar pašto skyriaus, – jeigu atstumas didelis, tikėtinas grynųjų pinigų poreikis gali išaugti dar labiau.“ Juditos Grigelytės nuotr.


Ruošiasi ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), siekdama sumažinti pinigų plovimo grėsmę euro įvedimo laikotarpiu, išsiuntė komerciniams bankams tokias rekomendacijas: sustiprinti fizinių asmenų įnešamų grynųjų į sąskaitas stebėseną, stengiantis išsiaiškinti pinigų kilmę, stebėti, ar įmonės neturi fiktyvumo požymių, kokia įnešamų į įmonės sąskaitas pinigų kilmė. FNTT bankams rekomenduoja nustatyti 10.000 Lt ribą, nuo kurios reiktų pasidomėti kliento tapatybe prieš keičiant grynuosius pinigus. Tokias pačias rekomendacijas FNTT planuoja išsiųsti Lietuvos paštui ir kredito unijoms. Tarnyba, esant poreikiui, organizuos papildomus susitikimus su bankų pinigų plovimo prevencijos padalinių darbuotojais.
Bus organizuojami finansų įstaigų mokymai, juose bus ypač akcentuojamos įvedant eurą galinčios kilti rizikos. Jei tarnyba gautų informacijos apie atvejus, kai pinigai konvertuojami įsigyjant mažos vertės daiktų ar dar kitais būdais, būtų reaguojama ir, įvertinus konkretų atvejį, būtų taikomos prevencinės ar tyrimo priemonės.

Šaltinis: FNTT Litų banknotus, monetas, centus bus galima naudoti dar 15 dienų po to, kai bus įvestas euras, vadinasi, iki 2015 m. sausio 15 d. Ribojimų dėl grąžos apimties nenumatyta – asmuo gali įsigyti degtukų dėžutę ir sumokėti 500 Lt banknotu, o grąžą gauti eurais.
Anot Alio Jaramaičio, Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktoriaus, minėtu laikotarpiu atsiskaitant litais grąžą visuomet reikės duoti eurais, išskyrus atvejus, kai bus pagrįstos priežastys, dėl ko to negalima padaryti. Paprašytas patikslinti, kokios tai galėtų būti priežastys, p. Jaramaitis nurodo, kad Europos Komisijos rekomendacijose „Dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių“ rašoma, jog grąža išduodama vien eurais, jei nėra praktinių priežasčių, dėl kurių jie to padaryti negalėtų. „Manyčiau, kad ir Lietuvos euro įvedimo įstatyme minimos priežastys gali būti grindžiamos praktikoje galbūt kilsiančiomis situacijomis, pavyzdžiui, kai prekybininkas pritrūks eurų“, – paaiškina p. Jaramaitis. Nėra nustatyta jokių limitų ir kiekių, kiek prekybininkai turi turėti eurų. Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius teigia, jog, klientui norint atsiskaityti didelio nominalo litų kupiūra, galima ją iškeisti į smulkesnes litų kupiūras, kad jis galėtų sumokėti mažesnio nominalo kupiūra.