Visas mano gyvenimas – smuikas

Nicola Benedetti. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje balandžio 17 d. koncertuos smuikininkė Nicola Benedetti, vadinama viena įtakingiausių šiandienos klasikinės muzikos atlikėjų, 2012 m. ir 2013 m. pelniusi „Classical BRIT Award“ apdovanojimų „Geriausios moters atlikėjos titulą“. 2013 m. Karalienė Elžbieta II įteikė jai garbingą Britų imperijos apdovanojimą už indėlį į klasikinę muziką ir filantropinę veiklą Jungtinėje Karalystėje. Jos paskutinė kompaktinė plokštelė „The Silver Violin“ tapo geriausiai parduodamu klasikinės muzikos albumu Jungtinėje Karalystėje. N. Benedetti dirba su pagrindinėmis pasaulio įrašų kompanijomis: „Decca“ ir „Universal/Deutsche Grammophon“.
Gimusi ir užaugusi West Kilbride (Škotijoje), šiuo metu Londone gyvenanti Nicola yra jauniausia italų kilmės verslininko dukra. Griežti smuiku ji pradėjo būdama ketverių metų. Devynerių sulaukusios mergaitės talentą pastebėjo legendinis smuikininkas ir dirigentas Yehudi Menuhin, jis pakvietė Nicolą į savo mokyklą. 15-os Nicola metė mokyklą, po metų laimėjo BBC „Young Musician of the Year“ konkursą ir gavo 1 mln. GBP vertės kontraktą su įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“. Vėliau sulaukė daugybės prestižinių apdovanojimų, dabar Nicola pasirodo su pagrindiniais pasaulio orkestrais, žymiausiais dirigentais, jos koncertų grafikas sudarytas keleriems metams į priekį. „Pati tiksliai ir nepamenu, kaip pradėjau lankyti smuiko pamokas – už mane ir seserį nusprendė mama. Iš pradžių buvo labai sunku. Per pamokas nuolat verkdavau, – buvau kukli maža, kairiarankė mergaitė, kuri nuolat laikydavo smuiką neteisingai. Jeigu ne mama, tikriausiai būčiau metusi pamokas. Tačiau po kurio laiko aš tiesiog pamilau šį instrumentą ir muziką apskritai. Sulaukusi 15-os palikau mokyklą ir nusprendžiau mokytis savarankiškai. Mokykla man kėlė stresą, nuolat jausdavau baimę, tai trukdė susikoncentruoti ties muzika. Palikusi mokyklą prieš tėvų ir mokytojų valią, visą laiką skyriau repeticijoms namuose. Dabar visas mano mintis ir gyvenimą užvaldęs griežimas smuiku. Kaskart, kai stoviu prieš tūkstantinę klausytojų auditoriją, išgyvenu stresą, tai atima daug jėgų, tačiau kitaip savo gyvenimo neįsivaizduoju. Griežimas smuiku – tai aš“, – kalba Benedetti.
Groti – juodas darbas
Ji sako, kad groti smuiku yra sunkus ir juodas darbas, jis reikalauja absoliutaus susikaupimo. Visą savo vaikystę Nicola skyrė smuikui. Net tuomet, kai su šeima vykdavo atostogų, kol kiti mėgaudavosi saule paplūdimyje, mergaitė grodavo. Nusižengti rutinai neleisdavo disciplinos jausmas – kol nepagrodavo bent septynių valandų per dieną. Taip pat yra ir šiandien. „Klasikinėje muzikoje labai svarbu talentas, tačiau ne ką mažiau svarbu viso gyvenimo darbas“, – sako smuikininkė. Holivudiškos išvaizdos gražuolė smuikininkė labiau panaši į popžvaigždę nei į klasikinės muzikos atlikėją. Karjeros pradžioje spaudoje ji buvo vadinama „kita Vanessa Mae“, tačiau pati Bebedeta tai vadina absurdiškiausiu palyginimu, kokį tik galima įsivaizduoti. „Tarp mūsų nėra nieko bendra, nebent tai, kad grojame smuiku. Mano svarbiausias tikslas – griežti klasikinę muziką. Žinoma, aš dalyvauju fotosesijose, kai rengiami viršeliai mano naujiems albumams, tačiau tai turi būti kiek įmanoma subtilu. Klasikinė muzika tuo ir nuostabi, kad svarbiausia joje yra pati muzika, o ne tai, kaip atlikėjas atrodo ar yra apsirengęs, svarbiausia tai, ką ir kaip jis groja. Galbūt graži išvaizda padeda pritraukti klausytojo akį, bet tai – tik momentinis įspūdis. Džiaugiuosi, kad esu įdomi klausytojams dėl to, ką darau, o ne dėl to, kaip atrodau. Popmuzikoje visiškai priešingai – išvaizda ten svarbiausia prekė“, – sako Benedetti.
Būti įžymybe
Nicola Benedetti vadinama žvaigžde, įžymybe. Jos nuotraukos puošia žurnalų viršelius, fotografai seka kiekvieną jos žingsnį raudonuoju kilimu. Ką reiškia būti įžymybe? „Negaliu suprasti įžymybių kulto. Kai žmonės yra garsūs dėl to, kad daro kažką vertingo, tai nuostabu. Tačiau šiandien dauguma žvaigždžių yra įžymios tik todėl, kad yra... įžymios. Susiduriu su tuo, kad kai kas stebi, ką darau, kur einu, tačiau aš gyvenu paprastą gyvenimą ir viskas, kuo rūpinuosi, yra muzika. Mano mama dažnai primena: tinkamai susitvarkyk plaukus ir nepamiršk išsirinkti suknelės koncertui. Man tai kančia, negaliu pakęsti apsipirkinėjimo. Man patinka gražiai atrodyti scenoje, bet tai kainuoja labai daug jėgų“, – kalba smuikininkė. Ji griežia 1717 m. Stradivariaus smuiku, kurio vertė per 2 mln. GBP. Galimybę groti šiuo smuiku Nicolai suteikė amerikiečių bankininko Jonathano Mouldso fondas. Ji pasakoja dievinanti šį instrumentą „iki išprotėjimo“: „Jeigu kiltų gaisras, pirmiausia gelbėčiau smuiką ir tik tada – katę. Atsakomybę už smuiką didina tai, kad jis ne mano. Beveik neišeinu iš namų be smuiko. Buvo keletas tokių atvejų, tuo metu jaučiausi, tarsi būčiau išėjusi be rankų.“