Euro zonos atsigavimas ir baimės žengia drauge

Euro zonos gamybos ir paslaugų sektoriai atsigauna, bet ekonomistai tuo džiaugiasi itin santūriai ir perspėja dėl viso sąrašo grėsmių augimui. Kovo mėnesį išsijudino net ir regiono ligonė Prancūzija, rodo naujausi verslo aktyvumo indeksai.

Kovą teigiamų ženklų atsiuntė iki šiol negalavusi Prancūzijos pramonė. BALINTO PORNEZCI („BLOOMBERG“) NUOTR.

0,7%
Tokia infliacija, euro zonoje užfiksuota vasarį, didina spaudimą ECB imtis veiksmų sustiprinti regiono atsigavimą. Euro zonos gamybos ir paslaugų sektorių augimo tempas šiemet kovą, palyginti su vasariu, beveik nepakito ir išliko sparčiausias nuo 2011 m., rodo Londono instituto „Markit Economist“ skaičiuojami rodikliai. Sudedamasis regiono pirkimo vadybininkų indeksas nuo 53,3 vasarį smuktelėjo iki 53,2 kovą ir atitiko ekonomistų lūkesčius, skelbia „Bloomberg“. Indeksas nuo pernykštės liepos laikėsi aukščiau nei 50, tai yra tiek laiko gamybos ir paslaugų sektorių aktyvumas didėjo. „Kovą besitęsiantis verslo aktyvumo padidėjimas užbaigia geriausią euro zonos ketvirtį nuo 2011 m. antrojo ketvirčio“, – „Markit“ pranešime cituojamas Chrisas Williamsonas, instituto vyriausiasis ekonomistas.
Kitas tyrimas pirmadienį paskelbtas tyrimas rodo, kad Kinijoje gamybos sektorius lėtėjo penktą mėnesį iš eilės. Tai pagilina nuogąstavimus, kad Kinija šiemet gali nepasiekti valdžios įvardyto 7,5% BVP augimo tikslo. Kinijos gamybos sektoriaus PMI kovą sumažėjo iki 48,1, palyginti su 48,5 reikšme vasarį.
Pirmąkart per dvejus metus augo gamybos sektorius Prancūzijoje. Jo aktyvumo rodiklis nuo 49,7 vasarį pasistiebė iki 51,9 kovą. Vokietijos gamintojų aktyvumas kovą toliau augo, bet lėčiau nei vasarį (atitinkamai 53,8 ir 54,8).
Palaipsniui geryn
„Markit“ ataskaita sutvirtina Mario Draghi, Europos centrinio banko (ECB) vadovo, prognozę, kad skolų krizės nualinto regiono atsigavimas palaipsniui sutvirtės. Tarp grėsmių atsigavimui įvardijamas euro stiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu ir lėtėjimo Kinijoje ženklai. Per pastaruosius 12 mėnesių euras JAV dolerio atžvilgiu sutvirtėjo apie 6%.
Ekonomistai abejoja, ar ECB gali imtis veiksmų, kad užkirstų kelią euro stiprėjimui, nors Europos kompanijos ir skundžiasi, kad stipri valiuta graužia eksporto pajamas. ECB tikisi, kad euro zona šiemet grįš prie metinio augimo, tačiau regiono ekonominė plėtra išlieka lėtesnė nei kitų didžiųjų ekonomikų. Be to, nedarbas euro zonoje tebėra aukštas ir, manoma, padėtis nesitaisys dar kelerius metus. Žema infliacija, grasinanti virsti defliacija, taip pat apsunkina kelią į spartų atsigavimą. Vasarį infliacija euro zonoje nukrito iki 0,7%. Šis rodiklis regione jau penkis mėnesius laikosi žemiau nei 1%. ECB tikslas – vos žemesnė nei 2% infliacija. „Europos ekonomika atsigaus – tai vyks ne sparčiai, o palaipsniui. Šiame siaurame kelyje apstu pavojų, tokių kaip defliacija“, – komentavo Jeanas-Paulis Chifflet, Prancūzijos „Credit Agricole“ banko vykdomasis vadovas. Smunkančių kainų riziką išskiria ir „Markit“. „Kadangi gamintojų ir paslaugų teikėjų kainos kovą vėl krito, išlieka aktualūs argumentai dėl tolesnio skatinimo, ypač jei aktyvumo augimas balandį vėl atvės“, – komentavo p. Williamsonas.