Pažink kitokią Lietuvą – turistus kvies į gaivinamus regionus

Ateinančius kelerius metus bus stengiamasi, kad užsienio turistai aplankytų net tik Lietuvos didmiesčius bei populiarius kurortus, bet ir užsuktų į menkiau pažįstamus miestus ir miestelius. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.


**
Vis dar neturime nei nacionalinio konferencijų biuro, nei infrastruktūros, kad būtų galima rengti tūkstančio ar kelių tūkstančių dalyvių dydžio metinius susirinkimus.

5,1 mrld. Lt tiek 2020 m. Lietuva tikisi gauti pajamų iš atvykstamojo turizmo.
0,9 mlrd. Lt tiek lėšų preliminariai reikia turizmo plėtros programos įgyvendinimui.

Komentarai

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė: „Estai skiria iš biudžeto rinkodarai tam tikrą sumą pinigų, nesvarbu, krizė ar ne krizė, lėšos skiriamos kryptingai, aiškiai. Pas mus to nėra.“

Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė: „Man turizmas – tai eksportas. Kai pinigai sukasi vidaus rinkoje, norimos naudos mes negauname.“

Raimonda Balnienė, Valstybinio turizmo departamento direktorė:
„Tikimės, kad 2014–2020 m. laikotarpiu kasmetinis turizmo rinkodaros finansavimas išliks ne mažesnis nei numatytas šiemet.“

900 mln. Lt
Tiek, preliminariai skaičiuojant, reikėtų investuoti norint įvykdyti Turizmo plėtros programos 2014–2020 m. iškeltus uždavinius. ŠALTINIS: ŪKIO MINISTERIJA

Užsienio turistų kelionės į Lietuvą Šalis Kelionių skaičius 2013 m. Augimas 2012–2013 m., %

Baltarusija 420.000 12
Rusija 360.000 10
Latvija 202.000 6
Lenkija 194.000 2
Vokietija 165.000 2
ŠALTINIS: TURIZMO DEPARTAMENTAS

ES parama turizmui 2007–2013 m. *Praėjusiu finansavimo laikotarpiu pagal ES paramos turizmui priemones Lietuvoje finansuota daugiau nei 290 projektų, jiems skirta 867 mln. Lt ES ir valstybės biudžeto lėšų. *Kaimo turizmui skatinti 2007–2013 m. skirta 161 mln. Lt Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir biudžeto lėšų. Įgyvendinta per 340 projektų. ŠALTINIS: TURIZMO PLĖTROS PROGRAMA „Programa yra šiek tiek teorinis dalykas, ja vadovaudamiesi nubrėžiame, kuria kryptimi einame. Dar bus sudarytas konkretus priemonių planas, pagal jį mes gyvensime ir bandysime toliau investuoti į turizmo sritį. Planas turėtų gimti artimiausiu metu“, – pažymi Kęstutis Trečiokas, ūkio viceministras.
Sudarant priemonių planą svarbu suskaičiuoti ir galimus investicijų šaltinius. Kol kas, pasak viceministro, žinoma tik tai, kad programos uždavinių įgyvendinimui preliminariai reikėtų apie 900 mln. Lt. O štai klausimas, iš kur gauti lėšų, – miglotas. „Dar turime išsigryninti, kokią galime gauti paramą iš ES fondų“, – sako p. Trečiokas. Biudžete lėšų turizmui jau keletą metų skiriama mažai, tad senkantys ES srautai papildomi privačiomis verslo ir investuotojų lėšomis, jos artimiausiais metais ir bus svarbiausias turizmo sektoriaus plėtros šaltinis. „Ankstesnį periodą apie 165 mln. Lt prie programų pridėjo pats verslas. Programų intensyvumas siekia ne daugiau kaip 50%, vadinasi, antra tiek buvo skirta ES lėšų. Manau, kad ir kitą laikotarpį privatus verslas pasirengęs prisidėti ne mažiau“, – tikisi viceministras. Jis žada, kad iš Ūkio ministerijos pusės (ŪM) dėmesio turizmui taip pat netrūks.
Dėmesys regionams
ŪM parengtai turizmo plėtros programai trečiadienį jau pritarė Vyriausybė. Programoje artimiausiems 6 metams numatyti trys pagrindiniai tikslai – plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę, didinti Lietuvos, kaip turistinės šalies, žinomumą ir gerinti jos įvaizdį, taip pat mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą. Išskirti ir prioritetiniai turizmo plėtros regionai, apimantys savivaldybių teritorijose esančius patraukliausius turistinius objektus (Vilniaus, Pajūrio, Nemuno žemupio, Pietų Dzūkijos, Rytų Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų). Šiose teritorijose ketinama skatinti kultūrinio, verslo, sveikatos ir žaliojo (ekologinio) turizmo viešąją ir privačiąją infrastruktūrą. „Nors didieji turizmo ištekliai yra sukaupti didmiesčiuose, ypač Vilniuje, taip pat pajūryje, Druskininkuose, tačiau atkreipiame dėmesį ir į kitus regionus, jie turi išteklių ir perspektyvų“, – nurodo p. Trečiokas. Investicijos į regionus esą svarbios ir dėl socialinių ekonominių problemų, užimtumo klausimų. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, priduria, kad dėmesys regionams susijęs ir su jau padarytomis investicijomis. „Jei dvaras restauruotas, bet nėra infrastruktūros, tai kaip jam funkcionuoti? Buvo nutarta turizmui aktualiuose regionuose užbaigti pradėtus projektus, padaryti juos prieinamus“, – sako p. Šiškauskienė.
Žiemą, vasarą
Kad pavyktų sumažinti turizmo sektoriaus sezoniškumą, programoje numatyta didinti kultūrinių renginių skaičių, taip pat plėsti kaimo turizmo paslaugų pasiūlą ne turistiniu sezonu, pasiūlyti daugiau žiemos poilsio paslaugų. Tikimasi, kad įvykdžius planą apgyvendinimo įstaigų užimtumas ne sezono metu 2020 m. paaugs iki 42%. 2012 metais vidutinis užimtumas siekė 37,7%. Apskritai programoje skaičiuojama, kad jau 2016 m. į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų kelionių skaičius turėtų siekti 2,25 mln., o 2020 m. – 2,5 mln. 2012 m. tokių kelionių buvo 1,9 mln. Turizmo departamentas skelbė, kad pernai Lietuvoje apsilankė per 2,1 mln. užsienio turistų.
Raimonda Balnienė, Valstybinio turizmo departamento direktorė, pažymi, kad programoje aiškiai apibrėžtos svarbiausios Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos (Baltarusija, Rusija, Lenkija, Latvija ir Vokietija), kuriose numatoma vykdyti kompleksinę turizmo rinkodarą. „Tai leis efektyviau pristatyti Lietuvą kaip turizmo šalį ir prisidės prie pastaraisiais metais pasiekto atvykstamojo turizmo srautų išlaikymo“, – sako p. Balnienė. Tiesioginių krypčių skaičius iš Lietuvos oro uostų ir į juos 2016 m. turėtų siekti 51, o 2020 m. – jau 63. 2012 m. iš Lietuvos buvo siūlomos 43 kryptys. Taip pat skaičiuojama, kad 2012 m. pajamos iš atvykstamojo turizmo sudarė 3,9 mlrd. Lt, 2016 m. tikimasi pritraukti 4,4 mlrd. Lt, o 2020 m. – 5,1 mlrd. Lt.
Svarbus eksportas
Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė, vertindama turizmo plėtros planą, vis dėlto dvejoja, ar ši orientuota į rezultatą ir svarbiausią tikslą – pritraukti užsienio turistų. „Man turizmas – tai eksportas. Kai tie pinigai sukasi vidaus rinkoje, tos norimos naudos nesulaukiame“, – sako p. Mažeikaitė. Pavyzdžiui, nemenkai investicijų gaunanti Rytų Aukštaitija, pasak jos, kad ir kokie būtų ten gražūs ežerai, labiau patraukli vietos turistui, svečių iš užsienio ten reta. Sezoniškumą mažinti irgi sunku. Žiemos sporto pasiūlos yra, tačiau itin gausių užsienio turistų srautų tai neprivilios. „Produktas, kuris labai stipriai gali veikti sezoniškumą, yra konferencinis turizmas. Vis dar neturime nei nacionalinio konferencijų biuro, nei infrastruktūros, kad būtų galima rengti tūkstančio ar kelių tūkstančių dalyvių dydžio metinius susirinkimus“, – pabrėžia p. Mažeikaitė. Viešinimą taip pat esą reikėtų stiprinti. Ponios Mažeikaitės žiniomis, Turizmo departamentas šiemet neplanuoja dalyvauti IMEX parodoje Frankfurte, o tai esą sunkiai suvokiamas sprendimas, mat IMEX – svarbi specializuota konferencinio turizmo paroda.
Turizmo plėtros programoje taip pat pažymima, kad konferencijų turizmo galimybės Lietuvoje nėra iki galo išnaudotos, nes net ir turimų produktų pristatymas tarptautinėse turizmo rinkose neorganizuojamas nacionaliniu lygiu, nesiimama aktyvaus pardavimo.
Atskiro konferencijų centro steigimas taip pat nurodomas kaip svarbus uždavinys. Anot programos rengėjų, skatinti konferencijų turizmą reikia viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu. Tikimasi, kad iki 2016 m. Lietuvoje gims bent vienas toks bendras verslo turizmo projektas.